Dvidešimt metų rašytas „Vilius Karalius“ – daugiaplanis psichologinis romanas, kuriame įtaigiai vaizduojamos žmonių dvasios būsenos ir virsmai. Kelių kartų turtingos Mažosios Lietuvos giminės – Karalių – pakilimų ir nuopuolių istorijoje skleidžiasi šeimos santykiai, patriarchalinės šeimos santvarkos irimas, valstiečių buitis ir įtampa tarp skirtingų kultūrų – lietuvių ir vokiečių.
Pasakojimo centre atsiduria Vilius Karalius ir jo moterys. Nuo vaikystės išdidus Vilius po tėvo mirties tampa namų ir stambaus ūkio šeimininku. Jis trokšta atsiriboti nuo senųjų giminės vertybių taip piktindamas savo motiną, siekia tik šlovės, pinigų ir moterų. Vedęs gražuolę, bet neturtingą Grėtę, nenurimsta. Deja, dideli troškimai, kurių beatodairiškai vaikosi, veda į pražūtį... Bet šeimos gyvenimas nesibaigia.
„Vilius Karalius“ – išskirtinis kūrinys apie Mažąją Lietuvą ir vienos šeimos likimą. Karalių šeimos dramos, ryškių veikėjų ir jų konfliktų fone vaizduojamas turtingas ir įdomus Mažosios Lietuvos gyvenimas: buitis ir papročiai, pavyzdžiui, vestuvių tradicijos. O įsiplieskęs Pirmasis pasaulinis karas neišvengiamai paliečia krašto gyventojus, patekusius į jo sūkurį, atnešdamas į jų kasdienybę nerimą ir nuosmukį. Šį įtaigų lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės kūrinį verta atrasti kiekvienam.
Eglė Baliutavičiūtė
Laikas lietuvių literatūrai –šiuolaikiško dizaino knygų kolekcija, skaitytojus kviečianti atrasti reikšmingiausius XX amžiaus rašytojus ir mėgautis jų kūriniais, tapusiais lietuvių literatūros klasika. Puikus pasirinkimas moksleiviams ir visiems, ieškantiems laiko bei daugybės skaitytojų patikrintų knygų.
Metai bėga, virsta amžiais, ir toks trumpas atrodo laikas – nuo vakar iki šiandien. Bet šičia tik momentas, gal sekundė, dvi, kaip juodu stovi vienas prieš kitą, o tai atrodo amžinybė. Kiekvienas su savo našta, kiekvienas su savo kerštu, kiekvienas spaudžiamas savo gėdos, gnybiamas savo kaltės.
Ieva Simonaitytė (1897–1978) kūryboje daugiausia pasakojo apie Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos žmonių likimą. Išgarsėjo romanu „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį pelnė tuo metu tik ką įsteigtą Lietuvos valstybinę literatūros premiją. Dviejų dalių romanas „Vilius Karalius“ laikomas reikšmingiausiu jos kūriniu.
