Giedrius Petkevičius

Istorikas, karybos tyrinėtojas, keturių knygų – „Didžiųjų karų paslaptys“, „Karo žmonės“, „Karo anatomija“ ir „Kruvinos saulėgrąžos. Rusijos–Ukrainos karo dienoraštis“ autorius.

Rašytojas, ekstremalias gyvenimo situacijas bandęs perprasti karo anatomijos džiunglėse – Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, įkalinimo įstaigose. Baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete Giedrius pasinėrė į karybos ir karo tyrinėjimus. Daugelį metų studijavęs istoriją ir analizavęs karybą, jis sakosi supratęs, kad laiko dulkės dengia nemažai įstabių nutikimų, o apsilankymai kariniuose daliniuose, diskusijos su kariškiais bei kitais karo tyrėjais subrandino savitą autoriaus požiūrį į praeities ir nūdienos problemas, kurias vienija žodis KARAS. „Kai karas ateina į jūsų aplinką, visi be išimties vienokia ar kitokia forma tampa jo dalyviais“, – jis teigia ir mėgsta pridurti, kad istorijos smagračiai verčia trumpam stabtelėti ir suklusti – kas, jeigu karai ir panašios nelaimės pasikartos? Ir ne kur nors egzotinėse platumose, o mūsų žemėje? Ar mes žinosime, kaip reikia gintis?

Neįtikėtini karo žmonių likimai Giedriaus knygose atskleidžia karo beprasmybę ir beprotybę, ištrina inertiškus mūsų įsivaizdavimus. Jis teigia, kad karas yra ribinė žmogaus būsena, tačiau jausmų ir išgyvenimų paletė jame išlieka. Žmogaus reakcija kartais gali stipriai skirtis nuo emocijos, kurią jis reikštų taikos metu, bet humoras, dažnu atveju, atlieka apsauginę funkciją, kuri padeda išlikti karo mėsmalėje.

„Karas išryškina įvairiausias žmogaus savybes, kurių taikos metu mes, ko gero, nepamatytume, – jis sako. – Deklaruojantis beribį patriotizmą žmogus gali virsti susigūžusia, baimės kamuojama asmenybe, o pilkas žmogelis – pademonstruoti drąsos ir valios stebuklus.

G. Petkevičius 1975 metais gimė Kaune. Kuriam laikui pabėgęs į sostinę, vėl grįžo gyventi į gimtąjį miestą. Turi dukrą ir sūnų.