Rasa Andrikienė

Rasa Andrikienė

Psichologė, psichoterapeutė, populiarių knygų – „Iš kur atsiranda vaikai“, „Gyvenimas be šešėlio“, Labirintuose“ autorė. Nuo 2010 metų ji konsultuoja žmones ir pagrindiniu savo darbo įrankiu laiko geštalto psichoterapiją. Žodis „geštalt“ vokiškai „dalykas, įvykis“, o šios psichoterapijos esmė yra užbaigti neužbaigtus geštaltus. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia prisiminti, išnagrinėti, atleisti ir paleisti kadaise nutikusius įvykius. „Anksčiau ar vėliau visi užkonservuoti trauminiai įvykiai ima rūgti ir dangteliai pradeda šaudyti“, – sako. Rasai nepavyksta, o ji ir nenori būti šalta specialiste, kuri tik seka laiką ir mažai bendrauja su žmogumi. Kur kas labiau sekasi, o ir klientui gerokai efektyviau, kai užmezgamas žmogiškas ryšys. Tik toks psichoterapeuto ir žmogaus kontaktas skatina gijimą. Rasa įsitikinusi, kad ne taip svarbu, kuria psichoterapijos kryptimi dirba specialistas, kur kas svarbiau specialisto asmenybė ir drauge vystomas terapinis santykis. „Labai dažnai savo klientams sakau, kad norėčiau, jog jie išgirstų tiek istorijų, kiek aš išgirstu. Tuomet suprastų, kad tai, kas vyksta jų gyvenime, nėra taip nenormalu ir baisu, kaip jiems atrodo. Gerąja prasme. Todėl vis dedu tas istorijas į knygas. Kad žmonės išgirstų. Ir nustotų kaltinti save. Kad nebesijaustų atriboti. Kažkokie netikę. Ne tokie. Nes, kad ir kaip būtų banalu, istorijos kartojasi“, – taip ji aiškina savo poreikį rašyti knygas. Ir knygoje „Gyvenimas be šešėlio“, ir knygoje „Labirintuose“ sudėtos jos klientų istorijos. Autorė nagrinėja meilės, santykių, nestandartinio elgesio ir mąstymo, neištikimybės, azartinių lošimų, seksualinio smurto temas. „Meilės, santykių ir smurto temos yra amžinos, knygose jos kartojasi, bet kaskart bandau atrasti naują požiūrio kampą, pažvelgti į problemą nauju žvilgsniu“, – teigia ji, knygose aprašiusi ir savo istoriją, kai teko susitaikyti su netikėtos ligos – alopecijos diagnoze.

1981 metais gimusi R. Andrikienė su šeima – vyru ir trimis vaikais gyvena Kaune. Laisvalaikiu mėgsta tapyti ant šilko, kuria orgonito piramides, velia vilnos lėlytes ar vąšeliu sunarplioja kilimėlį savo šuniukui. Ir, kaip pati sako, nuolat mokosi džiaugtis kiekviena gyvenimo diena. Nes džiaugsmo kartais mokytis irgi reikia.