Beatrix Potter

Daugiau nei šimtą metų Anglijos, o ir viso pasaulio vaikai su didžiausiu džiaugsmu skaito britų rašytojos ir iliustruotojos Beatrix Potter (1866–1943) paveikslėlių knygas. Pasaulinę šlovę rašytojai atnešė knygų serija, pasakojanti istorijas apie triušelį Petriuką. Pirmosios istorijos „Pasaka apie triušį Petriuką“, „Pasaka apie dvi negeras peles“, „Pasaka apie žveją Džeremį“, „Pasaka apie pelę Švaruolę“ Lietuvoje pirmą kartą buvo išleistos 1998 metais. Nuo tada knygos vis kartojamos, auga vis naujos skaitytojų kartos, kurios entuziastingai priima knygos autorės idėją gyvūnams suteikti žmonių charakterio bruožų, o istorijas pasakoti linksmai, netgi kiek komiškai ir būtinai – pamokančiai. B. Potter knygelės – tikri meno kūriniai, jos išverstos į daugiau nei 30 kalbų, istorijos leidžiamos ir po vieną, ir rinkiniuose. Pagal žymiausią rašytojos kūrinį – „Pasaka apie triušelį Petriuką“ pastatytas Holivudo filmas, o triušelio atvaizdas puikuojasi daugybėje suvenyrų. B. Potter gimė 1866 metais Londone, pasiturinčių miestiečių šeimoje. Mokyklos ji nelankė, mokėsi namuose. Pastebėję, kad dukra turi gabumų piešti, Beatrix tėvai pasamdė jai dailės mokytojus. Nuo mažens mergaitė mėgo stebėti gamtą, vasarodama Škotijoje ir Šiaurės Anglijoje, ji ištisas dienas galėdavo leisti lauke, su broliu rinkdavo augalus ir nugaišusius gyvūnus, juos skrosdavo, preparuodavo, o kartais į Londoną parsiveždavo ir kokį laukuose rastą draugą – kiškį, pelę, vėžlį, ežį ar triušį. Netrukus ėmė juos piešti, – manoma, kad būtent gamta suformavo jos knygų pasaulį, o kaimas leido pajusti gyvenimo pilnatvę.

1913 metais būsimoji rašytoja apsigyveno savo ūkyje Ežerų krašte, vertėsi avininkyste ir plėtė savo žemės valdas. Po mirties jos turtas atiteko Anglijos nacionaliniam fondui, kuris kovoja už kraštovaizdžio išsaugojimą. Anglijoje ir JAV iki šiol veikia B. Potter draugijos.