Seneliūkštis

Vaikams nuo 8 metų

Knygoje surinkti geriausi talentingos vaikų rašytojos Vytautės Žilinskaitės apsakymai. Juose atskleidžiamas vaikų gyvenimas – tiek juokingas, žaismingas, tiek skaudus. Čia nevengiama šmaikščiai pašiepti nedorėlių ir išpuikėlių, apdovanoti šiluma tų, kuriems nesiseka, ar tiesiog smagiai nusikvatoti su vaikais, kuriems nutinka netikėčiausi nuotykiai.

Tai literatūra, kuri ugdo vaiką: skatina mąstyti, spręsti didelius klausimus ir būti jautresniam.

„Seneliūkštis“:

• talentingos vaikų rašytojos kūriniai ugdo literatūrinį skonį;

• pamokančios istorijos pasakojamos žaismingai, nevengiant ironijos;

• apsakymuose jautriai žvelgiama į nuskriaustus, neteisybę patiriančius vaikus;

• mokoma pagarbos vyresniems žmonėms, skatinama nemeluoti, rūpintis artimaisiais.

Vytautė Žilinskaitė – viena įdomiausių ir paslaptingiausių lietuvių rašytojų. Garsiausios jos knygos yra „Kelionė į Tandadriką“, „Robotas ir peteliškė“, „Melagių pilis“. Už nuopelnus vaikų literatūrai kūrėja yra apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premija.

Knygą iliustravo Rasa Joni, kuri piešdama ieško vis naujų formų ir drąsiai eksperimentuoja.

Rinktinę sudarė vaikų literatūros žinovas doc. dr. Kęstutis Urba.

Pasak K. Urbos, „daugelis Vytautės Žilinskaitės veikėjų labai guvūs, judrūs, kartais per daug savimi patenkinti. Man ypač linksmai atrodo apsakymai, kuriuose vaikai bando įsijausti į vyresniųjų, suaugusiųjų vaidmenį, ima auklėti ir globoti mažesniuosius („Paskutinis taškas“, „Globėjos“ ir kiti). Kartais autorė pasijuokia iš vaiko ydų, trūkumų, nemandagaus elgesio. Labai kandus, netgi geliantis juokas girdisi apsakyme „Seneliūkštis“. Vis dėlto rašytoja į vaiką žiūri su meile ir rūpesčiu. Vytautė Žilinskaitė yra ne sykį kalbėjusi, kad rašant vaikams negalima apeiti ir skaudžių temų. Skaitytojas esą turi pasirengti būsimiems gyvenimo sunkumams, rūsčiai tikrovei. Štai kodėl šioje rinktinėje yra ir veikėjų nusiminusiais, liūdnais veidais.“