Išgyvena ne stipriausios ir protingiausios rūšys. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių. – Čarlzas Darvinas
Tai jaudinantis romanas apie dvasios tvirtybę krizės akivaizdoje.
Diana O’Tul – teisingame kelyje. Ji ištekės iki trisdešimties, pagimdys vaikus iki trisdešimt penkerių ir išsikraustys į Niujorko priemiestį, tuo pat metu kopdama karjeros laiptais negailestingame meno kūrinių aukcionų pasaulyje. Ji dar nesusižadėjusi, bet žino, kad jos vaikinas, chirurgas rezidentas Finas, ketina pasipiršti per jųdviejų romantišką kelionę į Galapagus, likus kelioms dienoms iki jos trisdešimtojo gimtadienio.
Bet tada Niujorke prasideda dar neseniai tokia tolima atrodžiusi koronaviruso epidemija. Išvykimo išvakarėse Finas praneša, kad ligoninėje reikalingi visi gydytojai, todėl jis privalo likti, bet Diana vis tiek turėtų važiuoti. Ji nenoromis išvyksta.
Tačiau Dianos svajonių atostogų planas beveik bematant sugriūva. Saloje paskelbiamas karantinas, ir ji užstringa joje, kol sienos vėl atsidarys. Visiškai izoliuota Diana priversta išeiti iš savo komforto zonos. Ji palengva užmezga ryšį su vietos gyventojų šeima, kai jai atsiveria paslaptį sauganti paauglė, nepaisydama tėvo nepasitikėjimo atvykėliais.
Ilgainiui Diana pradeda analizuoti savo santykius, pasirinkimus, save pačią ir svarstyti, ar grįš namo tuo pačiu žmogumi.
„Norėčiau, kad būtum čia“ skatina permąstyti pastarųjų metų įvykius, įsisąmoninti išmoktas pamokas, pagerbti viruso aukas ir apmąstyti jo pasekmes, gyvenimui judant į priekį. Kaip rašo J. Picoult: „Dažniausia emocija, kurią jautėme per šiuos pastaruosius metus, – atskirtis. Keisčiausia, kad patyrėme ją visi, ir vis tiek jautėmės vieniši ir sutrikę. Tai privertė mane susimąstyti, kad izoliacija gali būti pragaištinga, bet... ir skatinanti pokyčius.“
J. Picoult dar sykį įrodo, kad sugeba meistriškai keliauti per tamsą, kad atrastų šviesą. „Norėčiau, kad būtum čia“ – jaudinanti istorija apie žmogaus sielos tvirtybę.
Rašytoja Taylor Jenkins Reid
Jodi Picoult (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete ji baigė literatūros tekstų rašymo bakalauro studijas, o Harvardo universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. už kūrybą jai skirtas New England Book Award apdovanojimas.
„Man tai knyga ne apie COVID. Ši knyga apie tai, kad išgyvena stipriausieji. Ji darvinistinė. Ji apie tai, kaip prisitaikome prie sudėtingų sąlygų. Nes būtent tai ir nutinka knygoje, ir būtent tai nutiko mums visiems 2020-aisiais“.
Jodi Picoult
„Išradinga ir jausminga knyga apie pasaulinės krizės fone besirutuliojančią asmeninę dramą“.
IRISH TIMES
„Vieniša ir izoliuota Galapaguose per COVID-19 pandemiją jauna moteris permąsto savo gyvenimą. Malonumą teikiantis ir susimąstyti verčiantis pasakojimas apie tai, kaip netikėtai pasikeitė visa jos ekosistema“. Minneapolis Star Tribune
„Norėčiau, kad būtum čia“ – sąmonės ribas peržengiantis ir į anapusinį pasaulį perkeliantis romanas apie prošvaisčių paieškas tamsoje ir ėjimą paskui jas, kad ir kur jos vestų. Jodi Picoult – viena tų retų rašytojų, kurių knygos suspaudžia širdį ir praplečia sąmonę. Jos naujausia, išmintinga, netikėta ir labai ypatinga knyga.
Rašytoja Emily Henry
