Kruvinos saulėgrąžos

Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį.

Šis karo „anatomo“ dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį, ir karo sėkmės džiaugsmą.

• Koks yra karas Ukrainoje? Kokiomis priemonėmis kariauja ukrainiečiai ir rusai?

• Iš kur kyla Rusijos agresija ir gyvuliškas žiaurumas?

• Kas lemia šiuolaikinio karo sėkmę? Dronų gausa? Artilerijos smūgiai? Valia priešintis?

• Kaip ir kokiomis rusų klaidomis ukrainiečiai pasinaudojo planuodami karo veiksmus?

• Kokia klasta ir praradimai gresia mums, jei neįvertinsime savo priešo ir jį nuvertinsime?

Kertiniai karo mėnesiai, įvykis po įvykio. Istorinės analogijos, mūšių aprašymai, šių dienų karybos praktikos bei gudrybės, tiesioginės sąsajos su dabarties Lietuva ir jos saugumo situacija naujausioje bestselerių „Karo anatomija“ ir „Karo žmonės“ autoriaus Giedriaus Petkevičiaus knygoje.

Giedrius Petkevičius savo alkį tyrinėdamas karybą ir istoriją knygos autorius stengėsi numalšinti tarnaudamas Krašto Apsaugos Savanorių pajėgose ir studijomis Vytauto Didžiojo Universiteto Istorijos fakultete. Žmogaus sielos gelmes ir tamsiąsias puses tyrinėjo dirbdamas psichologu su nuteistaisiais. Nuolatinis Lietuvos kariuomenės dalinių ir pratybų lankymas, bendravimas su įvairaus rango kariškiais ir praktinė parama Šaulių Sąjungai, o pagaliau ir įvairiausių istorinių, politinių bei karinių šaltinių studijos ir analitinis vertinimas suformavo unikalų požiūrį į mus supančią karinę, politinę aplinką ir istorinį paveldą.

„Tankas yra puikus ginklas tiek puolimui, tiek gynybai – taikant skirtingas taktikas ir sąveiką su pėstininkais, tankais labai efektyviai galima veikti plynam lauke ir (skirtingai nuo plačiai paplitusios nuomonės) miestuose“.

„Ukrainiečių laimei, dar nuo sovietinių laikų turėdami gilias šios srities specialistų rengimo tradicijas, jie išlaikė ir gausias artilerijos pajėgas, šiuo karo tarpsniu sunaikino net 595 savaeiges ar buksyruojamas priešo artilerijos sistemas. Jau atrodys kiek banalu, bet parašysiu – taip, tai yra daugiau negu Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariuomenių artilerija kartu paėmus...“

„1991 m. Krašto apsaugos departamento biudžetas sudarė 94 420 000 rublių. Pagal oficialų to meto kursą, tai buvo 47 210 000 JAV dolerių. Tuomet vienas „F-16“ kainavo labai panašius pinigus (be ginkluotės, su dalies personalo (pilotai ir techniniai žemės darbuotojai) paruošimu).“

„Istorija pateikia daugybę faktų, kai Rusijos pajėgos demonstravo du prieštaringus, tačiau vienas kitą makabriškai papildančius veiksmų scenarijus – žiaurumą užpultiesiems , abejingumą nelaimėn patekusioms saviškių pajėgoms ir savų „žmogiškųjų išteklių“ nuvertinimą.“