Irish
Times geriausia metų knyga
Šiame įtaigiai ir jautriai parašytame romane pasakojama apie tėvišką meilę ir širdgėlą, leidžiančias ne tik įveikti pavojingą žiemos kelią, bet ir psichologinę kelionę savęs pažinimo link, patirti katarsį.
...auginti
vaiką – tai ne tas pats kaip vairuoti šį automobilį, kuriame yra balsas,
man patariantis, yra, nepaisant sniego, kitų automobilių vėžės, kuriomis galiu sekti,
signalai, man rodantys, kada sustoti, kada vėl važiuoti, įspėjimai apie galimus
pavojus. O augindamas vaiką turi tik šūsnį prieštaringų ir trikdančių
sumanymų, nors jautiesi žinąs, kokią kryptį pasirinkti, netrukus paaiškėja, kad
pasiklydai ir kad riboženkliai, kuriais labiausiai pasitikėjai, paprasčiausiai
išnyko.
Aplink
tylu, viskas padengta storu sniego sluoksniu. Prastos eismo sąlygos sustabdė
automobilius, o lėktuvų skrydžiai atšaukti. Nors oras atšiaurus, Tomui tenka
leistis į kelią, Kalėdoms jis turi parsivežti studentiškame būste įstrigusį ir
negaluojantį sūnų Luką.
Šioje
vienišoje kelionėje iš Belfasto į Sanderlandą Tomas mąsto apie savo gyvenimą:
apie namuose paliktą mylimą žmoną, siekiančią sukurti tobulas Kalėdas ir
šventiniu džiaugsmu užgydyti šeimos žaizdas; apie sūnų, kurį būtinai parsiveš
ir su kuriuo labai norėtų užmegzti tvirtą ryšį; apie nesuskaičiuojamą daugybę
mažų nusivylimų savo, kaip fotografo, karjeroje; ir apie kitą sūnų Danielį,
kurio jam taip trūksta.
„Ši aiškiai parašyta ir apgaulingai paprasta
puikiai vertinamo Šiaurės Airijos romanisto Davido Parko knyga yra istorija
apie nelengvą kelionę į save ir grįžimą atgal į pasaulį, kuriame blyksteli
dosnumo ir atpirkimo prošvaistė.“ Sunday Times
Knygos leidimą
parėmė Airijos literatūros agentūra.
