„Gyvenimo
meilė gyvena praeityje. Nepaisant dviprasmiškumo, tai siaubingas sakinys, kurį
esu priverstas užrašyti. Man nesinori šiuo atžvilgiu, kaip ir viešbučio,
kuriame apsistojau, bei žemyno, kurio vardu pavadintas šis viešbutis,
atžvilgiu, prieiti prie išvados, kad geriausi laikai liko praeityje, kad
ateitis nieko nebežada ir telieka gyventi praeities atsiminimais.“
Rašytojas
apsigyvena garsiame, tačiau griūvančiame viešbutyje „Grand Hotel Europa“,
norėdamas skirti sau laiko apmąstyti, kodėl sužlugo jo santykiai su Klėja,
kurią jis įsimylėjo Genujoje ir su kuria persikėlė gyventi į Veneciją. Jis
rekonstruoja įtraukiančią jų meilės istoriją masinio turizmo laikais,
prisimindamas jųdviejų keliones į Maltą, Palmariją, Portovenerę ir Činkve Terę
bei jų nuotykių kupinas paskutinio Karavadžo paveikslo paieškas. Tuo tarpu jį
vis labiau užburia „Grand Hotel Europa“ paslaptys ir jis vis labiau susisaisto su
įstabiais veikėjais, gyvenančiais viešbutyje ir menančiais elegantiškesnius
viešbučio gyvavimo laikus, tačiau globalizacija ima veržtis ir į šią, regis,
laike sustingusią vietą.
„Grand
Hotel Europa“ yra didis Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas apie Senąjį žemyną,
kur praeities tiek, kad ateičiai nebelieka vietos, ir kur realiausias ateities
perspektyvas teikia turistinis praeities eksploatavimas. Tai teatrališka ir
lyriška knyga apie Europos tapatybę, nostalgiją ir eros pabaigą, kurioje daug
netikėtų siužeto posūkių, humoro, ironijos ir žaismo.
Poetas ir rašytojas Ilja Leonardas Pfeijfferis (g. 1968),
vienas savičiausių šiuolaikinės literatūros didmeistrių, pelnė pripažinimą
išleisdamas keliasdešimt knygų, iš kurių žymiausiomis laikomi romanai „Grand
Hotel Europa“, „La Superba“, poezijos rinktinė „Idilės“, autobiografinis romanas
„Laiškai iš Genujos“. Rašytojas gyvena ir dirba Genujoje.
„Grand Hotel Europa“ dėl grandiozinio stiliaus,
intriguojančio visų įmanomų temų ir motyvų perpynimo, o labiausiai –
įtraukiančio mūsų laiko dvasios vaizdavimo galima laikyti tikru šedevru,
meistrišku ir sodriu (...) Jis pralenks savo laiką.“ – Trouw
(Nyderlandai)
„Grand Hotel Europa“ yra meilės laiškas senam, numylėtam,
mirtinai išvargusiam, bet nuostabaus grožio žemynui.“ – De Limburger
(Nyderlandai)
