Gondolino žlugimas

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post 

Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas gimė 1892 metų sausio 3 dieną Blumfonteino miestelyje Pietų Afrikoje, bet sulaukusį ketverių metų motina jį su broliu išsivežė į Angliją. Po tėvo mirties šeima persikraustė į Birmingamo priemiestį Serholą.

Tolkieno vaikystė prabėgo laimingoje kaimo aplinkoje, jo raštuose ir piešiniuose aiškiai atsispindi šilti jausmai kaimiškam peizažui. Motina mirė, kai Tolkienas tebuvo dvylikos metų; juodu su broliu ėmėsi globoti vietos dvasininkas ir vėliau atidavė į Karaliaus Edvardo mokyklą Birmingame. Ten Tolkienui puikiai sekėsi klasikiniai mokslai.

Baigęs anglų kalbos ir literatūros studijas Oksforde, Tolkienas vedė Edith Bratt. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Lankašyro šaulių pulke ir kovėsi Somos mūšyje. Po karo gavo darbą rengti naują anglų kalbos žodyną ir pradėjo rašyti mitologijos ir legendų ciklą. Iš pradžių vadino jį „Prarastųjų sakmių knyga“, bet vėliau atsirado „Silmariljono“ pavadinimas.

1920 metais Tolkienas buvo paskirtas dėstyti anglų kalbos Lidso universitete ir šitaip pradėjo sėkmingą akademinę karjerą. Jos viršūne tapo anglosaksų literatūros profesoriaus pareigos Oksforde. Tuo tarpu savo vaikams Tolkienas rašė ir sekė istoriją apie Hobitą. Stanley Unwinas, Tolkieno leidėjas, sugalvojo paprašyti „Hobito“ tęsinio, ir ilgainiui Tolkienas parašė „Žiedų Valdovą“. Tai didžiulė istorija, rašyta mažiausiai dvylika metų ir išleista Tolkienui artėjant prie pensijos. Pasitraukęs iš Oksfordo universiteto, Tolkienas su žmona gyveno netoli Oksfordo, vėliau persikraustė į Bornmutą.

1971 metais, žmonai mirus, Tolkienas grįžo į Oksfordą. Mirė 1973 metų rugsėjo 2 dieną, palikęs nebaigtą „Silmariljoną“. Šį monumentalų kūrinį redagavo ir spaudai parengė jo sūnus Christopheris. Paties Tolkieno paskirtas jo literatūrinio palikimo tvarkytoju, po tėvo mirties jis atsidėjo dar nespausdintų tėvo kūrinių redagavimui ir leidybai. Tarp jų yra rinkinys, pavadintas „Nebaigtosiomis sakmėmis“, „Viduržemio istorija“, „Hurino vaikai“, „Berenas ir Lutijena“, „Gondolino žlugimas“ ir kitos nuostabios istorijos.