Vijetė

Trečiasis Šarlotės Brontės (1816–1855) romanas „Vijetė“, pirmą kartą išleistas 1853-iaisiais, pasakoja jaunos merginos Liusės Snou istoriją. Po šeimą ištikusios tragedijos 23-ejų Liusė pirmą kartą palieka gimtąją Angliją ir išvyksta į žemyninę Europą. Apsistojusi nedideliame Vijetės miestelyje, Liusė įsidarbina madam Bek vadovaujamame mergaičių pensione, kur moko anglų kalbos ir prižiūri tris madam Bek vaikus. 

Iš pradžių Liusė prisitaiko gana sunkiai: ji vargiai kalba prancūziškai, be to, turi ištverti nuolatinį madam Bek kišimąsi, priekabiavimą ir aikštingumą. Tačiau pamažu merginos užsispyrimas nugali visas kliūtis, Liusė susikuria sau jaukius naujus namus, o netrukus jos širdyje užgimsta ir meilė. 

Tokius pat jausmus jaučia ir Liusės išrinktasis – literatūros profesorius Polis Emanuelis. Tačiau jo artimieji griežtai paprieštarauja kataliko ir protestantės sąjungai. Pasitelkę įtikinėjimus, ryšius ir intrigas, jie išsiunčia Polį į Karibus. Naujo likimo smūgio sulaukusi Liusė visą dėmesį nukreipia į darbą. Talentu, užsispyrimu ir atsidavimu jauna moteris pamažu išsikovoja pripažinimą, pagarbą ir ilgainiui tampa mergaičių mokyklos savininke ir vadove.