Ši knyga, parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje.
1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę, kad pabandytų susigrąžinti motiną. Kartu su ja keliauja ir kitos, jau sudegintos, „raganos“ duktė Marena. Laukinis pastarosios būdas ir nepalaužiama dvasia suteiks Ingeborgai taip reikalingos drąsos leidžiantis nežinomybėn.
Vardės salos tvirtovėje gyvena ir dar viena moteris – buvusi Danijos karaliaus meilužė Ana Rodija. Užsitraukusi nešlovę (o gal tiesiog nusibodusi karaliui), ji buvo ištremta į nuošalią salą. Tačiau Ana ne iš tų, kurios nuolankiai susitaiko su likimu. Moteris pasiryžusi padaryti viską, kad paspruktų iš Vardės ir susigrąžintų privilegijuoto gyvenimo malonumus.
Šios moterys – dėl savo poelgių, charakterio ar tiesiog dėl to, kad kažkam nepatiko, – lengva ranka visuomenės paverčiamos raganomis. Juodinamos, nekenčiamos ir šmeižiamos, jos atsisako nuolankiai tapti aukomis, o jų dvasios jėgai negali prilygti joks karalius.
Raganų teismai daugeliui mūsų reiškia viduramžius. Deja, ši praktika vis dar gyva: paskutinis (bent jau kol kas) žmogaus nužudymas, apkaltinus raganavimu, įvyko palyginti neseniai. 2021 m. balandį Pietų Afrikoje buvo žiauriai sumušta ir gyva sudeginta mergina vardu Sangweni Jostina. Tuo tarpu paskutinė „ragana“ Europoje – Anna Göldi – buvo nuteista myriop Šveicarijoje 1782 m.
„Provokuojanti, magiška ir už širdies griebianti pamirštų moterų iš praeities istorija, skambiai susišaukianti su pasauliu, kuriame gyvename dabar.“
L. R. Lam, rašytoja
„Aistringas patriarchato demaskavimas ir žaižaruojantis moterų pasipriešinimo išaukštinimas. Anya Bergman su kvapą gniaužiančiomis detalėmis ir betarpiškumu atkuria istorinio raganų teismo detales.“
Hannah Kent, rašytoja
„Puikus, galingas ir nuostabiai parašytas kūrinys. Sudėtingas ir jaudinantis romanas, atkuriantis ir perpasakojantis raganavimu Norvegijoje apkaltintų moterų istorijas.“
Liz Hyder, rašytoja
„Persekiojamoms Vardės moterims Anya Bergman suteikia tokį stiprų ir aiškų balsą, kad jis, rodos, tiesiog fiziškai sklinda iš puslapių. Užburiantis kūrinys.“
Sandra Ireland, rašytoja
Anya Bergman gimė 1967 m. Londone. Škotijoje, Edinburgo Napier universitete studijavo kūrybinį rašymą ir įgijo menų magistro lapsnį. Persikėlusi gyventi į Airiją, 2004-aisiais debiutavo kaip romantinės literatūros rašytoja. Po kelerių metų, jau gyvendama Norvegijoje, susidomėjo ir ėmė gilintis į prieš kelis šimtmečius čia vykusias raganų medžiokles.
Gyvendama Norvegijoje Anya Bergman susidomėjo Vardės saloje vykusiais raganų teismais ir vaizdingais šiaurės kraštų liaudies pasakojimais. Nukeliavusi į Steilsneto memorialą, kuriuo Louise Bourgeois ir Peteris Zumthoras įamžino raganavimu kaltinamų moterų atminimą, ėmė gilintis į jų istorijas. Gyvena Airijoje, ankstesnių publikacijų pagrindu rašo daktaro darbą Edinburgo Napier universitete Škotijoje, skaito paskaitas ir moko privačiai internetiniame rašymo klube „Jericho Writers“. Šiuo metu rašo naują romaną apie dviejų labai skirtingų moterų likimą audringais Prancūzijos revoliucijos metais.
