Likimo upė. Rėvos. II dalis

„Dar nebuvau tiek verkus redaguodama knygą. A. Čepulio romanas įtraukia vaizdinga kalbėsena, raiškiu stiliumi. Sentimentalumą čia atsveria dokumentinis tikslumas, buities, papročių detalės, autentiškas žodynas. 

Skaitant, rodos, priartėja nepažinti protėviai, įkūnijami kantriosios, sąžiningosios Viktorijos. Naujai suvoki kaimo realybę, kurioje – tik darbas ir vargas, diena po dienos, metai po metų. Nesvarbu, ar okupacija, ar frontas eina, ar trėmimai, ar miškiniai, ar stribai, – trumpam pabėgi, bet iškart skubi grįžti šerti gyvulių, arti žemės, kol jos turi ir kol kojos laiko... Vienintelė viltis – vaikai, kurie galbūt nenumos ranka į tavo ilgesį. 

Romanas fiksuoja nesustabdomą likimo tėkmę. Ir prieš šimtą metų, ir dabar – kapanojamės srovės nešami iki pat tos dienos, kai pasaulis susitrauks iki vieno langelio, iki vienos minties, iki daugtaškio...“

Knygos redaktorė Emilija Visockaitė

„Rėvos“ – tai skaitytojų pamilto romano „Likimo upė“ tęsinys. Apolinaras Čepulis toliau pasakoja savo motinos Viktorijos gyvenimo istoriją – vienos moters likimą, aprėpiantį visą XX amžiaus lietuviško kaimo pasaulį. 

„Viena iš „Likimo upės“ patrauklumo paslapčių – šios knygos nepretenzingas, nuoseklus pasakojimas, nekelianti abejonių autentika, atpažįstama tikrovė. Tai tiesos, tikrumo, meilės ir pagarbos žmogui kupina knyga.“ 

Prof. Elena Bukelienė