Kaip
tapome tokie, kokie esame? Kaip mes – tie, kurie vaikystėje buvome
neperskiriami – galėjome taip atitolti vienas nuo kito? Kada šitaip
susvetimėjome? Kas nutiko?
Trys broliai – Nilsas, Benjaminas ir Pjeras – sugrįžta į savo
vaikystės namus. Čia, vasarnamyje prie ežero, nelaimingas įvykis prieš 20 metų
visiems laikams pakeitė jų gyvenimą. Brolius namo parveda paskutinė motinos
valia: išbarstyti virš ežero paviršiaus jos pelenus. Toks jos noras pribloškia:
jie visuomet įsivaizdavo, kad motina norės būti palaidota šalia tėvo.
Vaikystės namuose vis trys pamažu leidžiasi prisiminimų takais į
tuos laikus, kai buvo vaikai, kai pasaulis atrodė neaprėpiamas, o
gyvenimas kupinas stebuklų ir pažadų.
Anuomet broliai teturėjo vienas kitą, nes tėvų dėmesys buvo skirtas kitkam.
Nilsas, Benjaminas ir Pjeras jau seniai suaugę. Trys svetimi
žmonės, neišvengiamai susieti bendros istorijos, kurios pagrindas – nuolatinės
pastangos atkreipti tėvo dėmesį ir patirti motinos, stokojančios dvasinės
pusiausvyros, meilę. Jos mirtis atveria senas žaizdas, įtampa tarp brolių
didėja. Kokių paslapčių esama jų praeityje?
1976
m. Švedijoje gimęs Aleksas Šulmanas (Alex Schulman) pradėjo rašytojo karjerą
savo sukurtu internetiniu puslapiu ir tinklaraščiu. Netrukus debiutavo spaudoje
ir televizijoje. Kaip prozininkas pasireiškė
2007-aisiais ir iki šiol yra parašęs devynias knygas, iš jų penkis
romanus. Naujausia Šulmano knyga „Išlikusieji“ jau išleista daugiau nei 30-yje
pasaulio šalių.
