Tikromis patirtimis paremtas romanas
JAUTRI, AISTRINGA, GYVENIMIŠKA ISTORIJA APIE YPATINGĄ VAIKĄ AUGINANČIĄ MOTERĮ. KAIP NEPRARASTI SAVĘS MOTINYSTĖS RUTINOJE IR IŠ NAUJO PATIKĖTI KARTĄ JAU IŠDAVUSIAIS? IR KĄ DARYTI, JEI MEILĖ PASUKA LIKIMĄ NETIKĖTA LINKME?
Monikos savaitėje yra vos viena diena, kai ji gali nesijausti gyvybiškai reikalinga kitam. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienį perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamasis Adomas praneša vėl vedantis, ir ne bet kada, o per ateinančias Kalėdas – po pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, pakšteli jai į skruostą ir panardina glėbyje. Šypsena nuo buvusio vyro veido akimirksniu dingsta, o Monikai telieka pritarti nekaltam Rimanto melui.
„Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdienėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus moters ir vyro santykių labirintu.“
RAŠYTOJA IRENA BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ
Ina Les – lietuvių autorė ir psichologė, kartu su vyru ir dviem sūnumis jau keletą metų gyvenanti Danijoje. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, rašytoja siekia ne tik prisibelsti į skaitytojų širdį, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.
Autorės pirmoji knyga – „Paskutinis pavasaris“
Labai moteriškas romanas, tarsi intymumo dienoraštis mamai, kurį skaitydama tylioj vienumoj gali sau leisti prisiminti, kad esi moteris. Autorė taip atvirai, o kartu švelniai keliauja intymumo tema – kaip pokalbyje su artimesne už pačią geriausią draugę – savimi. Tas pokalbis toks būtinas atvirumui, toks jautrus. Manau, daug moterų, perskaičiusios šią istoriją, pasijus dėkingos. Tarp jų – ir aš.
aktorė Toma Razmislavičiūtė
Kaip atlaikyti? Kaip neišprotėti? Kaip neužmiršti savęs? Įtraukiantis, jautrus romanas, atspindintis gyvenimišką realybę, šeimos jausmų uraganus, galimybes būti laimingiems ir mylimiems.
Kotryna Charkova-Makevič, ergoterapeutė
Autizmas. Gal ir galėtų atrodyti, kad tai lyg pelėsio sluoksnis ant uogienės stiklainio. Nugriebus jį – visa kita „nesugadinta“. Tačiau vaiko negalia yra visos šeimos diagnozė. Ar stiklainyje lieka erdvės meilei? O gal skausmas ir yra brandžios, gilios meilės receptas? Sveikinu autorę, keliančią autizmo pažinimo, gyvenimo pilnatvės šalia negalios klausimus. Tikiu, kad knyga suteiks optimizmo tėvams, auginantiems netipinius vaikus.
Klementina Gruzdienė, „Pokyčių ambasados“ įkūrėja
