Tikrumas,
susitaikymas su netobulu savimi priartina prie minties, kad tu gali būti
pakankamas toks, koks esi.
Išmokime priimti savo širdies gyvenimą ir gerbti kitų
širdies gyvenimus. Ieškokime ne to, kas mus skaldo, – ieškokime to, kas sieja,
ir tieskime tiltus.
„Ramybės teologijoje“ rašoma apie vidinį asmens augimą ir
ramybę šiame kelyje, apie tai, kaip priimti save, kaip įveikti baimes ir
išsilaisvinti. Knygoje rasite minčių apie netobulumą, atsakomybę, sąžinę,
susitikimą su kitu asmeniu, ji padės atrasti darną su pasauliu ir pasiūlys
kryptį, kaip ieškoti prasmės.
Ramybė ateina ne
tada, kai viskas lengva, – ji ateina tada, kai turime dėl ko įveikti sunkumus.
Kiekvienai metų dienai skirta po tekstą, kurį galima
skaityti ir semtis ramybės keliais būdais:
- skaitant nuo tos dienos, kada knygą paimate į rankas;
- pradedant nuo pirmo puslapio;
- skaitant visą knygą;
- pradedant nuo bet kurio puslapio.
Žmogų galima gydyti vaistais, psichoterapija, maldomis,
tačiau galima gydyti ir gerumu, švelnumu. Beno Lyrio knyga kalba apie vilties
žodžių terapiją ir padeda atrasti įkvėpimą net skausminguose gyvenimo
vingiuose.
Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas,
ieškantis teigiamų dalykų, kurie padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su
aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad
kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP.
„Išmokime priimti kitus.
Žmonės laimingi, kai girdi kitus ir priima tokius, kokie jie
yra. Tikro krikščioniško mąstymo pavyzdį pateikia Jėzus. Jis niekada
neskriaudžia, neatsilygina blogu. Jis atveria širdį, girdi ir priima mus
visokius.
Linkiu sau ir jums išmokti gyventi širdies gyvenimą, gerbti
kitų širdis. Ieškoti ne to, kas skaldo, bet tiesti tiltus. Motina Teresė su
meile kalbėjo apie tikrus dalykus. Ji sugebėjo liudyti Dievą liesdama žmogaus
širdį. Nerūšiavo žmonių pagal tikėjimą ar kitus požymius – priėmė visus nieko
nepaisydama.“
Benas Lyris
Viešpatie, padaryk mane
savosios ramybės pasiuntiniu
ir leisk man nešti meilę ten, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur kyla barniai;
vienybę, kur vyksta skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.
Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda – gauna,
kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.
Amen.
