Anglų mokslininko ir rašytojo Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno (1892–1973) vaizduotėje užgimęs fantastinis pasaulis Viduržemis užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis, o jo žymiausi kūriniai – „Hobitas, ten ir atgal“ bei „Žiedų valdovo“ knygos – pasklido milijoniniais tiražais.
J. R. R. Tolkieno plunksnai priklauso ir daugybė mažesnės apimties kūrinių. Keturios jo pasakos („Makaliukas Klajūnas“, „Hamo ūkininkas Gilis“, „Didžiojo Vutono kalvis“, „Knibliaus pieštas lapas“) ir 16 eilėraščių rinkinys apie „Žiedų Valdove“ šmėkštelėjusį paslaptingąjį Tomą Bombadilą buvo išspausdinti skirtinguose leidiniuose, bet dabar publikuojami vienoje knygoje – „Nepaprastosios Karalystės pasakose“.
Ši knyga Viduržemio gerbėjams suteikia unikalią galimybę susipažinti su fantastišku kūrybingumu spinduliuojančiais, kiek menkiau žinomais Tolkieno pasakojimais, kuriuose gyvena drakonai ir smėlio burtininkai, jūrų pabaisos ir hobitai, riteriai ir nykštukai bei įvairios kitokios pasakiškos būtybės. Išskirtinio žavesio jų istorijoms suteikia ir rašytojo esė „Apie pasakas“ bei originalios „Oskaro“ laureato Alano Lee iliustracijos.
Pirmąją pasaką „Makaliukas Klajūnas“ Tolkienas sukūrė norėdamas paguosti savo penkiametį sūnų, kuris pajūryje pametė žaislinį šunelį. Antroji pasaka „Hamo ūkininkas Gilis“ – linksmas pasakojimas apie rambų lėtoko būdo kaimietį, kuris iš seno pištalieto pataiko apykurčiam milžinui į nosį, o vėliau kaunasi su slibinu. Trečiojoje nusikeliama į mažytį miestelį miško glūdumoje. Čia gyvena keistasis virėjas Alfas, o jo dovaną gavęs kalvio sūnus užaugęs ima lankytis Fėjų krašte ir patiria aibę nepakartojamų nuotykių. Ketvirtoji pasaka „Knibliaus pieštas lapas“ – apie nežymų, nelabai talentingą dailininką, kuris labai mėgo krapštytis prie menkiausių paveikslo detalių ir kuriam niekaip nesisekė užbaigti vieno didžiulio paveikslo. Šiame kūrinyje gausu autobiografinių elementų, kuriuos rašytojas Tolkienas, pasak jo paties, „nepataisomas Kniblius“, suteikė dailininkui Knibliui.
Eilėraščiuose sutiksime trolių, tiek gerų, tiek piktokų, keliautojų, įvairių pasakiškų būtybių, „Žiedų Valdove“ šmėkštelėjusius Tomą Bombadilą, Mėnulėną, drambilą...
Kiekviena pasaka, eilėraštis parašyti su didžiule išmone, nukeliančia į nuotykių, keistenybių kupiną pasaulį, kuriame glūdi krislas gyvenimiškos išminties.
Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas gimė 1892 metų sausio 3 dieną Blumfonteino miestelyje Pietų Afrikoje, bet sulaukusį ketverių metų motina jį su broliu išsivežė atgal į Angliją. Po tėvo mirties šeima persikraustė į Birmingamo priemiestį Serholą.
Tolkieno vaikystė prabėgo laimingoje kaimo aplinkoje, jo raštuose ir piešiniuose aiškiai atsispindi šilti jausmai kaimiškam peizažui. Motina mirė, kai Tolkienas tebuvo dvylikos metų; juos su broliu ėmėsi globoti vietos dvasininkas, vėliau atidavė juos į Karaliaus Edvardo mokyklą Birmingame, ten Tolkienui puikiai sekėsi klasikiniai mokslai.
Baigęs anglų kalbos ir literatūros studijas Oksforde, Tolkienas vedė Edithą Bratt. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Lankašyro šaulių pulke ir kovėsi Somos mūšyje. Po karo gavo darbą rengti naują anglų kalbos žodyną ir pradėjo rašyti mitologijos ir legendų ciklą, kurį iš pradžių vadino „Prarastųjų sakmių knyga“, bet vėliau atsirado „Silmariljono“ pavadinimas.
1920 metais Tolkienas buvo paskirtas dėstyti anglų kalbą Lidso universitete ir šitaip pradėjo sėkmingą akademinę karjerą. Jos viršūne tapo anglosaksų literatūros profesoriaus pareigos Oksforde. Tuo tarpu savo vaikams Tolkienas rašė ir sekė istoriją apie Hobitą. Stanley Unwinas, Tolkieno leidėjas, sugalvojo paprašyti „Hobito“ tęsinio, ir ilgainiui Tolkienas parašė „Žiedų Valdovą“. Tai didžiulė istorija, rašyta mažiausiai dvylika metų ir išleista tik tuomet, kai Tolkienas artėjo prie pensijos. Pasitraukęs iš Oksfordo universiteto, Tolkienas su žmona gyveno netoli Oksfordo, vėliau persikraustė į Bornmutą.
1971 metais, žmonai mirus, Tolkienas grįžo į Oksfordą. Mirė 1973 metų rugsėjo 2 d., palikęs nebaigtą „Silmariljoną“, jį redagavo ir spaudai parengė jo sūnus Christopheris.
„Makaliukas Klajūnas“
„Sena istorija, tačiau mūsų dienomis ji suskamba naujomis gaidomis... skaitoma vaikui balsu atgyja ir nusineša į fantazijų pasaulį.“ INDEPENDENT
„Hamo ūkininkas Gilis“
„Šmaikštus ir įmantrus pasakojimas apie alų mėgstantį ūkininką, kuris, vieną dieną netyčia išbaidęs milžiną, tampa didvyriu.“ METRO
„Didžiojo Vutono kalvis“
„Bet kas, skaitęs šį pasakojimą aštuonerių, be abejonės, skaitys ir sulaukęs aštuoniasdešimties.“ NEW STATESMAN