Meilė, džiazas ir velnias. Barbora Radvilaitė

JUOZAS GRUŠAS

MEILĖ, DŽIAZAS IR VELNIAS. BARBORA RADVILAITĖ

ATRASKITE VERTINGIAUSIAS LIETUVIŲ LITERATŪROS PJESES!

„Meilė, džiazas ir velnias“ (1967 m.) – vaizduojamos epochos dvasia alsuojanti, bet ir šiandien aktualumo neprarandanti tragikomedija, pasakojanti apie jaunus bastūnus – Andrių, Julių ir Luką. Svaigalai, cigaretės, konfliktai su tėvais, neišsipildančios svajonės ir negebėjimas susivaldyti veda į destrukciją ir moralės prarają. Į meilės ir mirties šokį džiazo ritmu įtraukiama likimo taip pat mėtyta ir vėtyta, bet vis dėlto šviesią prigimtį išsaugojusi septyniolikmetė Beatričė, siekianti išgelbėti jaunuolius.

„Barbora Radvilaitė“ (1972 m.) – istorinė poetinė drama atgaivina didingiausią Lietuvos meilės istoriją, įsiplieskusią tarp Lenkijos karaliaus ir LDK valdovo Žygimanto Augusto ir jaunos kilmingos našlės Barboros Radvilaitės. Tai kūrinys apie pasiaukojimą, valdžią, intrigas ir meilę, nepaisančią jokių ribų, ir tragišką jos baigtį. Svarbūs didieji istorijos įvykiai dramoje vis dėlto lieka pašonėje, nes į pirmą planą iškeliama vidinė veikėjų drama, jausmų pasaulis ir kova dėl meilės.

Juozas Grušas (1901–1986 m.) – vienas žymiausių lietuvių dramaturgų, prozininkas, eseistas ir kultūros veikėjas. Pradėjęs rašyti dar tarpukariu, Stalino valdymo metais aptilo ir sugrįžo su nauja kūrybine energija cenzūrai jau šiek tiek atslūgus. Jo pjesės, vaizduojančios tiek istorinį laikotarpį, tiek jo laikus, labai įvairios, daugiabriaunės ir intelektualios, kalbančios apie svarbiausias vertybes ir amžinąsias tiesas. Jose ryškus konfliktas, veikėjų charakteriai ir drama, jiems susidūrus vidinio pasaulio, moralės, svajonių ir gyvenamosios epochos prieštaringumu.

Eglė Baliutavičiūtė

Nuo 16 metų