Laiko biochemija

Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje?

Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė ir mokslo žurnalistė atvirai ir nuodugniai nagrinėja sudėtingą senėjimo procesą, atskleidžia, kaip laikas ir kūno molekulės veikia išvien, kaip susidomėjus ilgaamžiškumu tenka laikyti ir informacinio raštingumo egzaminą.

Unikalus rašymo stilius ir autorių polėkis veda skaitytoją per 12 temų, susijusių su skirtingais senėjimo mechanizmais. Kaskart veiksmas prasideda kasdienybėje, pasileidžia nenuspėjamais kalneliais – nuo tinginio ant sofos iki DNR gijos, nutįsusios per kosmoso platybes, ir atgal į žarnyno bakterijų visatą... kol sujungia asmenines patirtis su naujausiomis mokslo žiniomis į pažinimo bei apmąstymų metus.

„Laiko biochemija“ – knyga tiems, kurie nori ne greitų receptų, o gilesnio supratimo apie savo kūną, ilgaamžiškumo mokslą ir sąmoningą gyvenimą.

• Kas svarbiau – genai ar aplinka?

• Ar senėjimo procesas mūsų ląstelėse užprogramuotas?

• Kas tos gerosios bakterijos?

• Ar galime nusipirkti papildomų metų?

• Ar mus sendina mikroplastikas?

• Ar reikia išsiplauti smegenis?

• Dantys genda ir nuo lėtinio streso?

• Jau prasidėjo perimenopauzė – ar ne per anksti?

• Ar protarpinis badavimas – tikrai badas?

• Ar mokslas vienodai objektyvus vyrams ir moterims?

• Ar galėtume iš medūzos išmokti nemirtingumo?

Dr. Miglė Tomkuvienė

Baigiau molekulinės biologijos, genetikos ir biochemijos studijas, dabar esu mokslininkė epigenetikė, Vilniaus universitete dėstau nukleorūgščių chemiją. Skamba sausai ir nuobodžiai? Anaiptol – kasdien žaviuosi žmogaus kūno ir visos gamtos mechanizmų stebuklais. Stebiu, kaip gyvena, bendrauja, pinasi ir kuria molekulės. Ten tiek ir tokių kūrybai įkvepiančių istorijų, kad norisi rašyti, pasakoti, dalintis. Ir pačiai gyventi kuo ilgiau ir sveikiau, kad tyrinėjimų nuotykiai nesibaigtų.

Tai jau antroji mano mokslo populiarinimo knyga, 2024 m. kartu su bendraautoriais išleidau knygą „Kodas RNR“.

Esu Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, stengiuosi, kad mokslas Lietuvoje taptų suprantamesnis ir artimesnis. Į ilgaamžiškumo temą žvelgiu pro informacinio raštingumo prizmę – kaip atskirti, kas tikra, kai pasaulyje daugėja melagienų. Su mokslininke suvienijome jėgas, kad ilgaamžiškumo mokslą galėtų lengviau suprasti kiekvienas. Tai jau antroji mano knyga – 2024 m. išleistoje knygoje vaikams ir jaunimui „Kas vyksta kosmose“ pristatau naujausius astronomijos pasiekimus ir atradimus, kviesdama jaunąją kartą smalsauti ir domėtis mokslu.

Mokslininkai apskaičiavo, kad genetinis paveldimumas sudaro tik 10–20 procentų mūsų sveikatos pagrindų.

---

Labiausiai saugotis saulės reikia, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

---

Mikroplastiko yra visur – mūsų plaučiuose, kraujyje, smegenyse, ore, kuriuo kvėpuojame, motinos piene, arbatoje, augaluose ir net Arkties vandenyne.

---

Po pietų pogulio mūsų dėmesys, reakcija ir informacijos apdorojimo greitis gerėja net kelias valandas.

---

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas prisideda prie lėtinio uždegimo.

---

Genetiškai gauname užkoduotą maksimalią gyvenimo trukmę. Būdami sąmoningi ir gyvendami palankioje aplinkoje galime ją pasiekti arba sutrumpinti žalingais pasirinkimais.

---

Jei bus injekcija nuo senatvės, ar „skiepysitės“?