ŠIURPĄ KELIANTIS LIUDININKO PASAKOJIMAS APIE NEŽMONIŠKUS NUSIKALTIMUS AUŠVICE. DRAUGE TAI IR HIMNAS MEILEI, AISTRAI GYVENTI IR VILČIAI.
„Aušvicas visuomet sėdėjo prie mūsų virtuvės stalo.“ Taip pasakė mano mama, iš mūsų išgirdusi žinią, kad planuojame naują knygos „Galutinė stotis – Aušvicas“ leidimą. Ji buvo teisi. Aušvicas gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę.
Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia ant popieriaus užrašyti. Dėl šios priežasties „Galutinė stotis – Aušvicas“ yra daugiau nei asmeninis liudijimas: tai žvilgsnis į siaubo pasaulį, iki šiolei daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą.
„Tai, kad, minint 75 metų Aušvico išlaisvinimo sukaktį ir praėjus daugiau nei 30 metų po tėvo mirties, ši knyga įgauna pripažinimą, kokio verta, ir tai, kad mano tėvo balsas vėl skamba viešumoje, yra reikšmingas įvykis.“
Melcheris de Windas, Eddy de Windo sūnus
Eddy de Windas (1916–1987) – paskutinis žydas gydytojas, baigęs Leideno universitetą Olandijoje per Antrąjį pasaulinį karą. Jis užsirašė savanoriu į Vesterborko tranzitinę koncentracijos stovyklą, tikėdamasis, kad jo motina, vokiečių suimta anksčiau, nebus deportuota. Vesterborke jis susipažino su pirmąja žmona Friedele, ten jiedu ir susituokė. 1943 m. porą deportavo į Aušvicą. 1944 metų pabaigoje, rusams artėjant prie stovyklos, vokiečiai ėmė sprukti, drauge išsivarydami dar galinčius paeiti kalinius. 1945 metų sausio mėnesį į žygį buvo išvaryta ir Friedelė. Pasislėpęs barake, de Windas liko stovykloje ir vėliau tapo Raudonosios armijos gydytoju. Radęs sąsiuvinį, jis pradėjo rašyti prisiminimus „Galutinė stotis – Aušvicas“.
1945 m. grįžęs į Olandiją, de Windas specializavosi psichiatrijos ir psichoanalizės srityje. 1949 m. paskelbė garsų straipsnį „Akistata su mirtimi“, kuriame pirmą sykį aprašė koncentracijos lagerio (KZ) sindromą. „Galutinė stotis – Aušvicas“ išspausdinta 1946 m. nyderlandų kalba. Turimais duomenimis, tai vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice.
