Įkvėpta
tikros istorijos apie dokumentų padirbinėtojus per Antrąjį pasaulinį karą.
Eva Traub-Adams, puse etato bibliotekoje dirbanti
pensininkė, vieną rytą tvarko leidinius, kai jos akys užkliūva už laikraštyje
išspausdintos nuotraukos. Ji sustingsta nuotraukoje išvydusi knygą, kurios
nematė jau daugiau kaip šešiasdešimt metų, – savąją Dingusių vardų knygą.
Šalia esančiame straipsnyje pasakojama, kaip per
Antrąjį pasaulinį karą naciai visoje Europoje plėšė bibliotekas – tą patirtį
Eva puikiai prisimena – ir kad žmonėms siekiama grąžinti knygas, kurios iš jų buvo
seniai atimtos. Nuotraukoje esanti knyga buvo išvežta iš Prancūzijos paskutinėmis
karo dienomis, o dabar ji priglausta Berlyno bibliotekoje. Paaiškėja, kad joje
įrašyti kažkokie kodai, bet tyrinėtojai nenumano, ką tie kodai reiškia.
Atsakymą žino tik Eva – bet ar jai užteks jėgų sugrįžti į nutolusią praeitį ir
taip suvesti tuos, kurie pasimetė per karą?
1942 m., būdama aukštosios mokyklos studente, Eva
priversta bėgti iš Paryžiaus, kai suimamas jos tėvas, Lenkijos žydas. Ji
susiranda užuoglaudą nedideliame kalnų miestelyje Laisvojoje zonoje ir prisideda
prie klastojančiųjų dokumentus žydų vaikams, bėgantiems į nedalyvaujančią kare
Šveicariją. Tačiau ištrinti tikrąjį žmogaus vardą – reiškia susitaikyti su
pasekmėmis. Tad Eva kartu su klastotoju Remi nusprendžia rasti būdą, kaip
išsaugoti tų vaikų, kurie dar per maži prisiminti, kas išties jie yra, tikruosius
vardus.
„Dingusių
vardų knyga“ – tai savotiškas liudijimas, kaip sugeba
atsilaikyti žmogaus dvasia, kokią galią įgauna narsa ir meilė blogio
akivaizdoje.
Įtraukianti, paveiki, nepaleidžianti skaitytojo nė
minutei istorija, teigianti, kad dokumentų padirbinėtojai, kurių likimai ir
įkvėpė parašyti šį romaną, kadaise tikrai gyveno ir niekada neturėtų nueiti į
užmarštį. – Kristina McMorris, rašytoja
Kristin
Harmel yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The
New York Times“ bestseleriais. Jos romanai verčiami į daugybę kalbų ir
parduodami visame pasaulyje.
