Gaivališkas Brooks-Dalton rašymo stilius primena Delia Owens knygą „Ten, kur gieda vėžiai“.
Marie Clair
Pasaulis liepsnoja. Florida skęsta. Valstiją talžo audros ir uraganai. Artėjant vienam baisiausių visų laikų uraganų, Kerbis Lou renčia aplink namą sutvirtinimus, o jo nėščia žmona Frida su baime laukia audros – ir besibeldžiančios į šį pasaulį dukters.
Uraganas atlekia nuožmesnis, nei šeima tikėjosi. Stichija pasiglemžia ne vieną gyvybę ir neatitaisomai suniokoja miestelį. Audros aky gimusi mergaitė, pavadinta uragano Vanda vardu, auga ir bręsta apleistame, vandenyno užtvindytame pasaulio užkampyje. Jai tenka prisitaikyti prie vis labiau laukėjančio miestelio sąlygų ir stoti akistaton su plėšriausiu žvėrimi: žmogumi. Kiekviena diena Floridos pelkėse – nenuspėjama, kupina nerimo ir nuotykių, pavojaus ir neapsakomo gamtos grožio.
„Audros dukra“ – vilties ir išgyvenimo istorija apie gaivališkos stichijos užvaldytą pasaulį ir nepaprastos mergaitės virsmą išmintinga ir galinga moterimi.
Naujausias Lily Brooks-Dalton romanas „Audros dukra“ – Nr. 1 „Indie Next Pick“ sąraše, „Good Morning America“ knygų klubo pasirinkimas, nominuota NPR „Mylimų knygų“ sąraše ir išrinkta kaip „New York Times“ redaktorių pasirinkimas.
Lily Brooks-Dalton taip pat yra knygos „Good Morning, Midnight“, kuri išversta į septyniolika kalbų ir buvo įkvėpimo šaltinis filmui „The Midnight Sky“, ir memuarų knygos „Motorcycles I’ve Loved“, tapusios Oregono knygų apdovanojimo finalininke, autorė. Šiuo metu ji gyvena Los Andžele.
„Audros dukra“ – tai grožio ir širdgėlos, išlikimo ir vienatvės simfonija.“
Associated Press
„Įspūdinga jaunos moters brendimo istorija... Brooks-Dalton sukuria šiurpiai įtikimą galią iš žmonių susigrąžinančios Floridos gamtos paveikslą. Sudėtingi ir patrauklūs veikėjai klimato katastrofą paverčia ne abstrakčia diskusijų tema, o gyva individualia patirtimi.“
Kirkus
„Brooks-Dalton piešia šviesų, sukrečiantį ir bauginančiai įtikimą ateities portretą.“
Booklist, Starred Review
Lily Brooks-Dalton apie savo romano temą – ekologinę katastrofą:
„Manau, dabar pats metas pagalvoti, kaip prisitaikyti prie pokyčių, kurie neabejotinai įvyks mūsų aplinkoje. Beprotiškai sunku įsisąmoninti, kad pasaulyje yra vietų, kurias vieną dieną teks palikti. Manau, tiesiog tokia realybė, kurios link judame. Ir tai yra tragiška. Bet štai kodėl grožinė literatūra yra tokia galinga. Tai tarsi žvilgsnis į numanomą ateitį. Būtent skaitydami romaną mes galime apgalvoti, kaip į tai reaguoti, ir visi kartu įsivaizduoti, kaip judėsime į priekį ištikus katastrofai.“