„Tai gražus atsisveikinimas su dviem nepaprastais žmonėmis. Jis pakerėjo ir sujaudino mane ir lygiai taip pat sujaudins ir pakerės kiekvieną, kas kada nors lankėsi stebuklingame Gabrielio Garcíos Márquezo pasaulyje.“ Salman Rushdie
Vieno didžiausių mūsų laikų rašytojų, Nobelio premijos laureato ir garsiausio bestselerių autoriaus Gabrielio Garcíos Márquezo sūnus šiuose graudžiuose memuaruose apie meilę ir netektį prisimena mylimą tėvą ir motiną.
2014 metų kovą Gabrielis García Márquezas, vienas garsiausių dvidešimto amžiaus rašytojų, persišaldo. Moteris, daugiau nei penkiasdešimt metų jo gyvenimo draugė, žmona Mercedes Barcha, praranda viltį; jos vyras, meiliai vadinamas Gabo, tada jau beveik aštuoniasdešimt septynerių, grumiasi su demencija. „Geruoju nesibaigs“, – sako ji sūnui Rodrigo.
Sulig tais motinos žodžiais Rodrigo susimąsto: „Nejaugi taip ateina pabaiga?“ Trokšdamas suvokti prasidėjusių įvykių prasmę, jis pradeda rašyti paskutinių Garcíos Márquezo dienų istoriją. Kūrybos rezultatas – šis intymus ir nuoširdus pasakojimas, apmąstymai ne vien apie tėvo mirtingumą, bet ir apie jo neprilygstamą žmogiškumą.
Ryškūs prisiminimai ir skaudus reportažas „Atsisveikinimas su Gabo ir Mersedese“ parodo šį iškilų genijų ne vien kaip literatūros kūrėją, bet ir kaip pagrindinį personažą, ir sodriomis spalvomis piešia netektį patyrusios šeimos portretą. Pasakojimo centre – žmogus tragiškiausią gyvenimo akimirką, žavintis humoru netgi tada, kai gęsta jo blaivus protas. Gabo džiaugiasi artimiausių žmonių meile ir dėmesiu, bet grumiasi su tuo, ko netenka – ir su tuo, ko jau neteko. Paskutinėje kelionėje drauge su juo charizmatiškoji Mercedes, amžinoji palydovė ir mūza, viena pagrindinių Márquezo gyvenimo ir kūrybos įkvėpėjų.
Graudžiai švelnus ir įžvalgus, įspūdingas ir stiprus „Atsisveikinimas su Gabo ir Mersedese“ atiduoda duoklę neįkainojamam Rodrigo tėvų palikimui, kaip niekad plačiai atskleisdamas literatūros milžino privatų šeimyninį gyvenimą. Tai dar viena dovana Gabrielio Garcíos Márquezo skaitytojams visame pasaulyje ir rašytojo, puikiai jį pažinojusio, pagarbos pareiškimas.
