MAKALIUS rekomenduoja

Elena Ferrante „Dingusi dukra” – viena tų knygų, kurias pasiėmęs į rankas pirmąją atostogų dieną, nebenori paleisti… Ideali skaityti paplūdimyje, nes ir pagrindinis pasakojimo veiksmas vyksta būtent ten. Nors knyga nedidelės apimties, ji kupina tyliai sprogstančių emocijų ir minčių, kurios liko su manimi net ir užvertus paskutinį puslapį. „Dingusi dukra” subtiliai „kabina” temas, apie kurias retai kalbama garsiai, ypač – apie motinystę. Ideali atostogų knyga, kai norisi šiek tiek daugiau nei lengvo pasiskaitymo!

Gabrielle Zevin „Rytoj… ir vėl rytoj… ir vėl rytoj” – romanas ne tik apie gyvenimą, meilę, draugystę ir laiką, bet ir tikras lobis žaidimų ir technologijų mylėtojams, augusiems kartu su „Super Mario”, „Zelda” ar „Final Fantasy”. Ši knyga kalba jų kalba – apie pikselius, kodą, kūrybinį procesą ir pasaulius, kuriuos galime susikurti patys, kai realybė per ankšta. Tai jautri istorija apie dvi genialių protų sielas – Semą ir Seidę – kuriuos sujungia meilė žaidimams, bet ne taip, kaip įprastai suprantame meilę. Jų gyvenimo kelias driekiasi per tris dešimtmečius, kupinus kūrybos, nesusikalbėjimo, sėkmių ir klaidų. Kompiuteriniai žaidimai čia – ne tik fonas, bet esminė jų tapatybės ir ryšio dalis. Tai itin aktuali istorija šiuolaikiniam skaitytojui, kviečianti apmąstyti kūrybiškumo, draugystės ir lojalumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Tikiu, kad ši knyga patiks pavargusiems nuo tradicinių meilės romanų, nors meilės čia ir apstu.

„Vandens pažadą” rekomenduočiau visiems, kuriems įdomu ne tik skaityti istorijas, bet ir keliauti per jas, ypač tiems, kas domisi Indija, kultūrų sankirtomis, moters vidiniu pasauliu, religijomis ir… medicina! Jos – tradicinės indiškos ir vakarietiškos – čia tikrai netrūksta. „Vandens pažadas” – tai tikras literatūrinis epas, kuriame susipina kelios istorijos, nutįstančios per žemynus ir kartas. Viena linija seka vakarietį gydytoją, atsidūrusį Indijos kaimelyje, kita – pasakoja apie vietines moteris, gyvenančias tarp tradicijų, paslapčių, netekčių ir savaip atrastos laimės. Knyga švelni, bet stipri, ji tikrai patiks tiems, kurie mėgsta ne tik veiksmą, bet ir emocinį, kultūrinį gylį. Skaitydama pasijutau tarsi keliaučiau, tik šį kartą – labiau į vidų nei po pasaulį.

Turiu prisipažinti, esu visiška Jodi Picoult kūrybos fanė! Kai tik prekyboje pamatau jos knygą, kurios dar neskaičiau, čiumpu nedvejodama. Ji niekada nenuvilia, ir visada po perskaitytos knygos reikia laiko atsigauti. Jodi Picoult temos mums artimos, dažnai paremtos realiomis istorijomis, tačiau nepatogios ir kontraversiškos. Autorė verčia ginčytis pačiam su savimi ir peržvelgti savo vertybes. „Norėčiau, kad būtum čia” – vienas naujausių jos romanų. Jame paliečiama labai svarbi tema, kurioje gyvenome prieš beveik 5 metus – pandemija. Kai sustojo pasaulis, kelionės, laisvė judėti, bendrauti su žmonėmis. Kai buvo pasikėsinta į brangiausią mūsų turtą – sveikatą. Ir nors romane veiksmas atrodo gana ramus, vietomis net romantiškas, Jodi būtinai pasirūpina, kad užvertus knygą dar kuriam laikui liktum lengvame šoke. Rekomenduoju!

Jurgos Baltrukonytės „Karštas autobusas” su manimi keliavo į Milaną ir Romą, tad Italijos tema tapo dar artimesnė! Knygą skaityti buvo tikras malonumas: ji pilna šmaikštumo, netikėtų posūkių, širdžiai mielų momentų ir psichologinių įžvalgų. Gyvenimas gali pasikeisti, kai išdrįsti išeiti iš savo burbulo – o kartais tam pakanka tik vienos netikėtos kelionės. Knygai unikalumo suteikia ir viršelis, papuoštas nuostabiu Algio Kriščiūno paveikslu. Tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus biure džiaugiamės šio menininko kūriniais.

„Tik kvaila meilės istorija“ – tikrai ne tokia kvaila, kaip galėtų pasirodyti iš pavadinimo! Tai lengvas, romantiškas skaitinys tiems, kurie mėgsta meilės istorijas. Čia širdis spurda ne tik nuo jausmų, bet ir nuo Amerikos vaizdų. Jie susipažįsta dar mokykloje. Jis – svajotojas, romantikas, tikintis sielos draugais ir meile iki gyvenimo galo. Ji – užsisklendusi, kovojanti su vaikystės traumomis ir netikinti amžina meile. Du skirtingi pasauliai, kurių keliai tai susikerta, tai vėl išsiskiria. Bet ši istorija – ne tik apie jausmus. Tai ir tikra kelionė – veiksmas rutuliojasi įvairiose JAV vietose, nuo didmiesčių iki mažų miestelių, nuo pakrantės iki nacionalinio parko. Rekomenduoju tiems, kas ieško širdžiai mielo, emocijomis alsuojančio romano su trupučiu kartumo ir daug šilumos. Ir taip – kartais meilės istorijos visai ne kvailos. Net jei pačios taip save vadina.

„Vasara po vasaros” – romantiškas, nostalgijos kupinas pasakojimas apie pirmąją meilę, jos iššūkius ir tai, kaip vienas sprendimas gali pakeisti visą gyvenimą. Knygoje puikiai perteiktas nuoširdus ir tikras jaunų žmonių ryšys, lengva įsijausti į veikėjų išgyvenimus ir juos suprasti, o galbūt juose atrasti ir dalelę savęs. Romane aprašomi skaudūs pasirinkimai, jaunų žmonių klaidos ir tai, kaip tikra meilė sugeba rasti kelią atgal. Kone iki paskutinių puslapių palaikoma intriga ir nuolat kirbantis klausimas „Kas gi nutiko tą lemtingą vasarą?” priverčia nepaleisti knygos iš rankų, o vasariškas knygos siužetas vis labiau įtraukia. Lengvas, bet ne paviršutiniškas skaitinys vasaros vakarams, rekomenduoju!