Knyginėjimai. Trumpai | Literatūros pasaulį sudrebinę leidiniai | Alma littera

Literatūros ekspertė Vitalija Maksvytė kviečia suklusti grožinės literatūros mylėtojus, kuriems pristato kelias ypatingas istorijas, puikiai įvertintas ne tik pasaulio skaitytojų, bet ir kritikų. Išsirinkite, ką skaitysite šį auksinį rudenį.

Jennifer Saint „Ariadnė“ (vertė Egidijus Zaikauskas)
Modernus britų autorės Jennifer Saint romanas „Ariadnė“ – dovana mitologijos gerbėjams. Pati autorė atskleidė, kad visada svajojo parašyti graikų mitą, kurio svarbiausios veikėjos – moterys. Šios knygos pagrindas – seserystė. 2021-aisiais „Goodreads Choice Award“ už geriausią fantastinę knygą nominuotas romanas pasakoja apie Kretos princeses, baisiojo karaliaus Minojo dukteris Ariadnę ir Fedrą, kurios didžiojo meistro Dedalo išpuoštuose Knoso rūmuose auga klausydamos auklės pasakojimų apie senovės dievus ir pusdievius. Iš pažiūros laimingą jų būtį trikdo iš požemių labirinto sklindantis jos brolio Minotauro riaumojimas, – uždarytas požemiuose jis kasmet reikalauja naujos aukos. Kai Atėnų princas Tesėjas atvyksta į Kretą susigrumti su šia pabaisa, Ariadnė jį pamilsta ir pasiryžta padėti nužudyti Minotaurą. Vyrų pasaulyje ir tokie sprendimai, ir meilė turi savo kainą, tad ji priversta išduoti savo šeimą bei gimtąją Kretą, o pasaulyje, kurį valdo ūmaus būdo graikų dievai, tokie poelgiai gali brangiai kainuoti. Šioje knygoje sužinosite ne tik Ariadnės istoriją, bet ir kur kas smulkesnes jos gyvenimo detales. Autorė taip pat meistriškai atskleidžia, kaip dažnai šio pasaulio moterys sumoka už vyrų, kurie jas supa, veiksmus.

Gabrielle Zevin „Rytoj… ir vėl rytoj… ir vėl rytoj“ (vertė Viktorija Uzėlaitė)
Platformoje „Goodreads“ virš 400 tūkstančių įvertinimų sulaukusi ir geriausiu metų romanu pripažinta Gabrielle Zevin knyga „Rytoj... ir vėl rytoj... ir vėl rytoj“ – meilės istorija, kuri neprimena to, ką esate skaitę anksčiau. Daugiasluoksniame, trisdešimties metų tarpsnį apimančiame romane nagrinėjamos universalios temos: tapatybė, negalia, nesėkmė ir atpirkimas, o svarbiausia – mūsų poreikis bendrauti, būti mylimiems ir mylėti. Jame yra ir detalė, kuri nebūdinga romanams – kompiuteriniai žaidimai. Knygoje pasakojama apie Semą ir Seidę – vaikystės draugus, kadaise susipykusius ir atsitiktinai vėl susitikusius metro perone. Jie abu pakvaišę dėl kompiuterinių žaidimų, abu nepaprastai protingi ir slapčia vienas kitą įsimylėję. Vieną dieną jiedu nusprendžia atrasti geriausio vaizdo žaidimo formulę ir sukurti savo kompiuterinį žaidimą. Semas ir Seidė visa galva pasineria į darbus ir dar studijuodami universitete sukuria „Ičigo“, iškart sulaukusį neįtikėtino populiarumo. Per naktį tapę įžymybėmis draugai užkariauja vaizdo žaidimų pasaulį, pajunta šlovės ir pinigų skonį. Tačiau sėkmė ir pripažinimas turi savo kainą – tai neapsaugo jų nuo širdies skausmo, išdavysčių ir netekčių.

Meri Valkama „Tavo Margot“ (vertė Aida Krilavičienė)
„Tavo Margot" – debiutinis suomių rašytojos ir žurnalistės Meri Valkamos romanas, kaipmat sulaukęs ir skaitytojų, ir kritikų pripažinimo. 2021 m. už kūrinį rašytoja apdovanota prestižine Geriausio metų debiuto premija. Tai didelės meilės istorija, pasakojimas apie svajones, išdavystę ir klampų liūną, kurį vadiname atmintimi. Romane įtaigiai pasakojama apie VDR, šalį, kurios jau nebėra, apie iliuzijų praradimą, atminties trapumą ir tylėjimo jėgą. 1983 m. suomių žurnalistas Markus Siltanenas su šeima išvyksta dirbti į Rytų Berlyną, tad vos dvejų metukų sulaukusi Vilja ir vyresnis broliukas Matijas auga šeimoje, kurioje žavimasi VDR idealais. Vis dėlto po kelerių metų šeima dėl neaiškių priežasčių staiga palieka VDR ir grįžta į Suomiją. Labai greitai, 1989-aisiais, Europoje vykstant permainoms, griūva Berlyno siena, nelieka ir Vokietijos Demokratinės Respublikos. Tuo pat metu žlunga ir Markaus santuoka. Daugiau kaip po dvidešimties metų, tvarkydama mirusio tėvo butą, Vilja randa pluoštą laiškų, rašytų moters vardu Margot. Viljos prisiminimai apie šalį, kurioje prabėgo keleri vaikystės metai, nublankę, ji nežino, kodėl tėvai staiga paliko VDR, nes apie tai šeimoje nekalbėta, todėl Vilja nusprendžia skristi į Berlyną ir susirasti Margot. Ar jai pavyks rasti taip trokštamus atsakymus?

Išsamiau apie knygas kviečiame išgirsti V. Maksvytės apžvalgoje: