Knyginėjimai. Trumpai | Literatūrinės kelionės laiku | Alma littera

Ar norėtumėte pakeliauti laiko mašina? Pristatydama karščiausias knygų naujienas „Delfi“ Kultūra redaktorė Jūratė Žuolytė kviečia nusikelti ne tik į dinozaurų erą, Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, bet ir pasigilinti, kaip patys išnaudojame laiką.

Bradas Meltzeris, Joshas Menschas „Nacių konspiracija“ (vertė Andrius Navickas, Dominyka Marija Navickaitė) 

Antrojo pasaulinio karo užkulisiuose – trigubos žmogžudystės sąmokslas.

Siautėjant karui su nacistine Vokietija, prezidentas Franklinas Rooseveltas siekė svarbaus tikslo – akis į akį pamatyti savo sąjungininkus Josifą Staliną ir Winstoną Churchillį. Šis pirmasis istorijoje Didžiojo trejeto susitikimas turėjo nulemti svarbiausias strategines karo detales. Tačiau apie tai sužinoję naciai pradėjo rengti slaptą planą – nužudymo sąmokslą, kuris būtų iš esmės pakeitęs istoriją.

Bestseleryje „Nacių konspiracija“ tyrinėjami didieji XX a. politiniai protai bei aprašomi lemtingi karo metai, kurie vos nesibaigė visą pasaulį sukrėsti galėjusia katastrofa.

Jenny Odellė „Laikas. Kaip atrasti gyvenimą už laikrodžio ribų“ (vertė Ieva Sakalinskaitė)

„Laikas – pinigai“. Ar sutinkate su šiuo posakiui?

Knygos autorė J. Odellė teigia, kad laikrodis, pagal kurį gyvename, buvo sukurtas ne žmonių naudai, o siekiant pelno. Anot jos, būtent dėl šios priežasties mūsų gyvenimai tapo panašūs į nesibaigiantį ratą, kuriame esame įsukti į planavimo, pirkimo, pardavimo ir efektyvaus laiko panaudojimo rutiną. Todėl savo knygoje rašytoja populiariajam teiginiui meta iššūkį – ji griauna įsitikinimus apie laiką, verčia susimąstyti apie savo būtį ir siūlo būdus, kaip giliau bei prasmingiau patirti mums skirtą laiką.

Michaelas J. Bentonas „Dinozaurai. Naujas žvilgsnis“ (vertė Eglė Podčašinskienė)

Kaip mokslo revoliucija paskatino iš naujo perrašyti istoriją?

Pastarojo dvidešimtmečio technologinė pažanga padėjo atskleisti dinozaurų kauluose slypinčias paslaptis, todėl dabar galime sužinoti šių gyvūnų spalvą, sąkandžio jėgą, didžiausią greitį ir tai, kaip jie rūpinosi jaunikliais. 🦖 Naujausia M. J. Bentono knyga mokslo ir istorijos mėgėjus nukelia į paleontologijos tyrimų „užkulisius“ ir atsako į daugelį šiuolaikiniam žmogui kylančių klausimų: kokios spalvos buvo dinozaurai? Kaip jie augo, maitinosi ir judėjo? Ir ar kada nors pavyks juos atgaivinti?

Sofia Segovia „Klajūnai“ (vertė Aira Nekrašaitė)

Istorinių romanų gerbėjams – tikrais įvykiai paremtas nepaprastas pasakojimas apie dvi šeimas, kurias ištrėmė karas ir suvienijo meilė bei drąsa.

Fronto linijai grėsmingai artėjant prie Rytų Prūsijos, Ilzės mokyklos dienos netrukus virsta išgyvenimo pamokomis. Atšiaurią žiemą visa jų šeima priversta palikti savo ūkį ir iškeliauti į miglotą ateitį. Tačiau šalia Ilzės yra ir Janušas. Kai jie bėga nuo sovietų kariuomenės, žavios vaikino liaudies pasakos neleidžia Ilzei galvoti apie šaltį, badą ir aplink vykstančius siaubus. Jis mergaitei pasakoja apie apgultą karalystę Baltijos jūroje, iš kurios liejasi gintarinės sudaužytos karalienės ašaros. Viltis šiuos karo kryžkelėje atsidūrusius vaikus veža į nepaprastą piligriminę kelionę, kurioje gintarinės ašarėlės dovana kartu yra ir vertinga valiuta, ir atsparumo simbolis, suvienijantis juos prieš neįveikiamas gyvenimo kliūtis.

Susipažinkite su laidoje pristatomomis naujienomis ir leiskitės į literatūrinę kelionę lauku: