Knyginėjimai. Trumpai | Knygų naujienos literatūros gurmanams | Alma littera
Norėtumėte nukeliauti į kalnuotąją Norvegiją? O gal mieliau rinktumėtės ispanišką šilumą ar egzotišką Rytų Afrikos pakrantę? „Delfi“ kultūros rubrikos redaktorė Jūratė Žuolytė pristato literatūrines naujienas, kurios nukels į tolimiausius pasaulio kraštus ir supažindins su neįtikėtinomis istorijomis.
Herbjørga Wassmo „Beodis dangus. Tora. Trečia knyga” (vertė Alvyda Gaivenienė)
Pasiruoškite nubraukti ašarą. Paskutinioji „Toros“ trilogijos dalis apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą privers susigraudinti ne vieną. Tai – jaudinantis pasakojimas apie vienišą „vokiečio pavainikę“, išgyvenusią artimųjų netektį, smurtaujantį patėvį ir kartais net badauti privertusį skurdą. Persikėlusi į Breilaną Tora tikėjosi, kad ją kamavusios negandos liko praeityje. Tačiau ramaus gyvenimo iliuzija netrukus sudūžta į šipulius. „Aš jaučiuosi palūžusi. Tarsi mirusi“, – taip savo vidinę būseną apibūdina pagrindinė romano veikėja. Miręs kūdikis Torai paliko ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas. Ji pavojingai balansuoja tarp fantazijos ir kasdienybės.
„Beodis dangus“ – paskutinė visame pasaulyje gerai žinomos norvegų autorės romanų trilogijos dalis. Knyga parašyta šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, joje vaizduojamas ryškus ir sukrečiantis nepaprastos merginos paveikslas.
Jodi Picoultė, Jenniferė Finney Boylanė „Piktas medus“ (vertė Gabrielė Šilobritaitė)
Ar jūsų sapnas kada nors yra virtęs realybe?
Taip nutiko romano „Piktas medus“ idėjos autorei Jenniferei Finney Boyanai. Ji susapnavo, jog rašo bendrą knygą kartu su viena žinomiausių nūdienos rašytojų – Jodi Picoulte. Pasidalinusi savo neįtikėtinu sapnu „Twitter“ paskyroje, autorė net nenutuokė, kad pranašystė netrukus išsipildys. Su ja susisiekė pati J. Picoultė ir pareiškė: „Rašom“.
Bendrame dviejų garsių JAV autorių kūrinyje nagrinėjamos asmens tapatybės, drąsos būti savimi ir meilės galios temos. Iki paskutiniojo romano puslapio skaitytojui atsipalaiduoti neleidžia įtemptas ir paslapties šydu apgaubtas siužetas, o kai kurios kūrinio detalės verčia suabejoti: ar tikrai pažįstame artimiausius žmones?
Abdulrazakas Gurnahas „Apleidimas“ (vertė Akvilina Cicėnaitė)
Rimtesnės literatūros mėgėjams – tikras desertas.
Knyga „Apleidimas“ – tai pasakojimas apie neleistiną ir aistra trykštančią meilę, įsižiebusią XIX a. Rytų Afrikos pakrantėje. Vieną dieną Hasanalis išgelbsti jam po kojomis pargriuvusį ir išsekusį anglą. Netrukus paklydėlis įsimyli savo gelbėtojo seserį Rihaną. Čia prasideda aistringas, dvi kultūras suartinantis meilės romanas, kurio poveikį jaus dar trys ateities kartos ir net keli žemynai.
Kūrinyje užuojautos kupinu įžvalgumu nagrinėjami kolonializmo padariniai ir pabėgėlių likimai, kurie yra pakibę tarp kelių kultūrų bei pasaulio regionų. Nobelio literatūros premijos laureatas A. Gurnahas knygoje ypač nuoširdžiai perteikia ryšį kuriančias akimirkas – per brolių tarpusavio meilę ir toleranciją vienas kitam, tėvų meilę vaikams bei jauno įsimylėjusio vyro pažeidžiamumą.
Antonio Muñozas Molina „Vienas minioje“ (vertė Valdas V. Petrauskas)
Kaip gerai įsiklausote ir įsižiūrite į aplink jus esančias detales: gatvėje nugirstus pokalbius, laikraščių antraštes, pardavėjų riksmus, milžiniškas reklamas?
Visa tai stebėjo ir knygoje užfiksavo vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñozas Molina. „Vienas minioje“ – humoru, satyra bei sarkazmu pagardintas eksperimentinis romanas, kuriame nėra griežto ir vientiso siužeto. Tai – savotiškas koliažas iš dienoje matytų vaizdų ir nugirstų balsų. Knygoje A. M. Molina pasmerkia atšiauraus kapitalizmo triukšmą, bet kartu išryškina mūsų pasaulio grožį ir įvairovę, ekologinį ir estetinį pradą.
Pasiklausykite J. Žuolytės apžvalgos, o tuomet keliaukite po nepažintus literatūrinius klodus bei atraskite vertingiausius jų lobynus: