Skelbiami „Alma littera“ literatūros konkursų nugalėtojai – laureatas tik vienas

Kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai baigėsi. Vertinimo komisija sutarė dėl nugalėtojų – skelbiamas Vaikų ir jaunimo konkurso laureatas. Tarp suaugusiųjų nugalėtojos vardo vertos knygos autoriaus nerasta. 

Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju paskelbtas Aistės Mišinytės 8–12 metų vaikams skirtos knygos rankraštis „Slibinai šermukšniuose“. Vertinimo komisiją, kuriai priklausė vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė Lina Buivydavičiūtė, psichologė Monika Skėrytė-Kazlauskienė, mokytojas Alius Avčininkas, edukologė Austėja Landsbergienė, rašytoja, literatūros specialistė Vitalija Maksvytė ir leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė Edita Valintėlienė, jis sužavėjo teksto kokybe, be galo gražia kalba, įtaigiai supintu mitiniu ir šiuolaikiniu pasauliu, į paauglystę žengiančių ir savo nepriklausomybės ieškančių vaikų paveikslais, jų tiesos siekiu ir ne visada lengvais pasirinkimais. 

Suaugusiųjų literatūros konkurso komisija, kurioje dirbo leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė, „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, knygų ekspertas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas, komikas, televizijos laidų vedėjas ir skaitytojas Paulius Ambrazevičius, knygų tinklaraščio „Fantastiškų knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė bei rašytoja V. Maksvytė, nusprendė, kad laimėtojo tarp pasiūlytų rankraščių nėra. 

Trūko knygų mažiausiems

„Šiais metais rankraščių konkursui buvo atsiųsta mažiau nei pernai – 52. Sulaukdavome daugiau tekstų mažiesiems, o šiais metais rankraščiai mažiesiems, vyresniems ir paaugliams pasiskirstė tolygiai. Kokybės kriterijus lėmė, kad į finalą pateko tik 10 kūrinių, tarp jų tik 1 skirtas patiems mažiausiems“, – Vaikų ir jaunimo literatūros konkursą apžvelgia E. Valintėlienė. 

Ji teigia, kad buvo įdomu skaityti paaugliams skirtus tekstus, visi jie – realistiniai, nagrinėjantys svarbias ir jautrias paauglių temas. „Vis dėlto norėtume tekstų, kurie reikalauja giliau, jautriau pažvelgti į traumas, norisi, kad jie pasiūlytų išeitį, modeliuotų kitokius elgesio būdus“, – teigia komisijos vadovė ir priduria, kad prieš rašant tokius kūrinius, autoriams vertėtų pasitarti su specialistais – psichologais, psichoterapeutais. 

Praėjusių metų Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso nugalėtoja – Justina Kapeckaitė ir jos kūrinys „Sono electrum“ sulaukė didelės sėkmės. Vos pasirodęs jaunatviškas, aštraus siužeto  kūrinys apie pogrindinį virtualios realybės klubą skaitytojų buvo išgraibstytas, o knygos tiražas – pakartotas. „Toks knygos populiarumas rodo, kad paaugliams rašyti mokame, taigi, raginame nenuleisti rankų ir atidžiau pasižiūrėti į tekstus“, – pataria vertinimo komisijos vadovė. 

Suaugusiųjų rankraščiuose pasigesta kokybės

Kad konkursas rankraščių sulaukė pastebimai mažiau, pabrėžia ir Suaugusiųjų literatūros konkurso komisijos vadovavusi, daugiau nei du dešimtmečius leidybos srityje dirbanti leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė. 

„Tačiau yra ir gerų naujienų, – ji sako. – Jaučiama didesnė žanrų ir stiliaus kokybės įvairovė. Konkurse dominavo fantastika ir į psichologiją orientuoti tekstai. Temos irgi įvairios – žmonijos išlikimas, klimato kaita, žmogaus ir dirbtinio intelekto, žmogaus ir Dievo santykiai, motinystės bei tėvystės patirtys. Nustebino tekstų švara, netgi susidarė įspūdis, kad leidyklą pasiekę rankraščiai praėjo pro profesionalių kalbos redaktorių akis ir rankas“. 

Vis dėlto komisijos vadovė teigia, kad rankraščiuose pasigesta kokybės – vos keletas kūrinių turėjo struktūrą, kai kurie atrodė tiesiog parašyti sau, priminė gana pretenzingus dienoraščius. Dar keletas – labai tikėtina – radosi bendradarbiaujant su chatGPT.

„Pusiau juokais, pusiau rimtai pasakysiu, kad mano vertinimo kriterijai buvo paprasti – ar greit užmigdė, ar skubėjau namo po darbo, ar... „ėjau kaip į katorgą? Gal pernykštis nugalėtojas, Tomo Mylistos romanas „Blogos manieros“, kurio leidimą praėjus mėnesiui po pasirodymo kartojome, bus stipriai pakėlęs kartelę. Visi komisijos nariai nostalgiškai prisiminė, kiek emocijų ir nuostabos sukėlė 2024-ųjų metų konkurso nugalėtojo kūrinys“, – pasakoja U. Giesė. 

„Būsimiesiems konkurso dalyviams norėčiau palinkėti, kad prieš sėsdami rašyti, pirmiausia sau įsivardintų, kas yra literatūra, kas yra kūrinys, kodėl ir kam rašo, kokius pasaulius kuria. Šito šių metų konkursui itin trūko“, – teigė U. Giesė. 

Metas apibrėžti dirbtinio intelekto naudojimo taisykles

Pasak vienos iš komisijos narių, rašytojos, literatūrologės V. Maksvytės, literatūros konkursų prasmė – ne tik atrasti naujus talentus, bet ir palaikyti rašančiuosius, padrąsinti naujus autorius, kurie rašo, bet nedrįsta savo kūrybos parodyti leidėjams. Ne mažiau svarbu į konkursus pritraukti ir jau rašančius lietuvių autorius. 

„Gali būti, kad leidyklos „Alma littera“ konkursas vertinamas kaip debiutinis, pripažinti rašytojai jame retai dalyvauja. Išties, rankraščius dažnai siunčia debiutantai, bet pasitaiko ir autorių, konkursui siūlančią ne pirmą savo knygą. Kadangi rankraščiai skaitomi anonimiškai, komisija neturi išankstinių lūkesčių. Būna, perskaitai ir tik vėliau atpažįsti žinomą autorių“, – pasakoja. 

Suaugusiųjų literatūros konkurse iškilo Daina Kleponė ir Tomas Mylista – abiejų romanai tapo bestseleriais. V. Maksvytė pastebi, kad šie autoriai ne tik rašė iš širdies, be didelės ambicijos, bet ir norėjo papasakoti papasakoti jiems svarbią istoriją.

V. Maksvytė džiaugiasi, kad konkursai pritraukia žmones iš kitų sričių – teisės, ekonomikos, verslo. „Paprastai tai žmonės, kurie mokykloje mėgo rašyti, natūraliai grįžta prie kūrybos. Dažniausiai – po pertraukos, kai atsiranda daugiau laiko ar ramybės“, – sako ji.

Komisiją sudaro skirtingų sričių žmonės, todėl nuomonės dažnai išsiskiria. „Kartais vienas sako, kad jo nekabina, o kitas – kad labai patiko. Diskusijos visada įdomios ir gyvos, komisija rankraščius stengiasi vertinti objektyviai, atsižvelgdama ir į literatūrinę, ir į leidybinę vertę. 

Konkursui atrinktus kūrinius perskaičiusi komisijos narė pastebi, kad temos  nuolat keičiasi. Pernai konkurse ryškėjo LGBT tematika, šiemet – jaunų vyrų patirtys, psichikos sveikatos išgyvenimai, depresija. Mažėja sovietmečio atminimų, tačiau atsiranda distopijų, ateities pasaulių, net dirbtinio intelekto motyvų. 

Šiemet komisijoje pirmą kartą iškilo klausimas apie dirbtinio intelekto naudojimą kūriniuose. „Universitetai jau turi apibrėžę aiškias tvarkas, kaip vertinti darbus, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas. Gal ir mums metas apibrėžti taisykles, – svarsto V. Maksvytė. – Jei kyla abejonių, kūrinius galima tikrinti specialiomis programomis, tačiau kol kas kūryba lieka autoriaus sąžinei“. Vertintoja pastebi, kad su dirbtiniu intelektu parašyti tekstai atrodo itin taisyklingi, tačiau jie neturi dvasios. „Skaitai ir nieko nejauti“, – teigia viena iš konkurso komisijos narių. 

Paskelbusi 2025-ųjų Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso nugalėtoją, leidykla „Alma littera“ skelbia naujus – 2026-ųjų Suaugusiųjų bei Vaikų ir jaunimo literatūros konkursus. Konkursuose kviečiami dalyvauti rašytojai ir dailininkai, kūrėjų ir autorių grupės. Rankraščių leidykla laukia iki 2026 m. balandžio 17 d. Konkurso laimėtojai bus paskelbti spalio 15-ąją. Daugiau informacijos apie konkursus www.almalitera.lt