Koks veikėjas tikrai bėgtų iš antros pakopos, arba „Margo turi bėdų su pinigais“

Kiekvienas skaitytojas turi savo priežastį nesirinkti knygos lentynoje. Kai kurie mėgsta apsiriboti žanrų egzistavimo neigimu, kiti atsisako autorių, kurių pažiūrų ar pasaulėvokos negali toleruoti. Meluočiau sakydamas, kad nematau prasmės šiuose argumentuose, o juo labiau – kad jie tušti. Pats turiu knygų pasirinkimo taisykles, kurių iš visų jėgų laikausi. Tiesa, kartais jų neužtenka, esu tik mirtingasis. Viena iš priežasčių, stabdančių mane nuo knygos įsigijimo, yra, pripažinsiu, banali – paprasčiausiai negaliu pirkti romano, kurio viršelyje scena iš pagal tą romaną pastatyto filmo ar serialo. Nors tu ką, toks medijų suvienijimas man atrodo neteisingas. Taip, abu yra apie tą patį, visgi autoriaus tekstas ir režisieriaus vizija nebūtinai sutampa. Ir, netgi pasakyčiau, neprivalo sutapti. Tad peršasi išvada, kad tai kategoriškai nėra tas pats.

Labai daug perteklinės informacijos vien tam, kad užsiminčiau, jog prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį nežinojau apie šiemet pagal Rufi Thorpe knygą „Margo turi bėdų su pinigais“ pastatytą serialą. Na ir pasidžiaugčiau, kad šviežiai Augustės Čebelytės į lietuvių kalbą išverstas romanas lentynas pasieks su estetiškai akį glostančiu viršeliu. Tampa dar akivaizdžiau, kad nesilaikau taisyklės „nespręsk apie knygą iš viršelio“. Turiu silpnybę ir jiems.

Paskaitinėjus portalus bei forumus, galima susidaryti nuomonę, kad serialas vertinamas labai gerai – vien „Rotten Tomatoes“, dažnai cituojamas kaip vienas patikimiausių šaltinių, rodo itin aukštą 96 procentų kritikų ir 81 procento žiūrovų palankų vertinimą (statistika pateikiama straipsnio rašymo dieną). Ar šis rodiklis gali reikšti, kad ir knyga daugeliui patinka? Nesu didelis serialų ekspertas, bet apie knygas galiu kalbėti ilgai, tad to ir imuosi.

Rufi Thorpe knyga „Margo turi bėdų su pinigais“ yra kūrinys, kuris, visų pirma, gali patikti ne vienai auditorijai ir čia galima dėmesį atkreipti į tai, koks tai yra romanas. Yra ne vienas būdas klasifikuoti knygas, o, ko gero, populiariausias jų – pagal žanrus. Vertinti galima pirmiausia iš jau nusistovėjusių žanrų kategorijų – trilerių, siaubo, romantikos, detektyvų ir kitų. Atsakingai peržvelgus jų bruožus ir pavyzdžius, kyla natūralus klausimas – nejaugi niekas netinka? Tam tikra prasme, taip. Šis kūrinys labiau priskirtinas šiuolaikiniams žanrams, kurie formavosi kartu su modernia literatūra pastaraisiais dešimtmečiais. Išskirčiau du žanrus, kurie savaip įrėmina šią knygą. Pirmasis jų – vadinamoji upmarket fiction. Tai industrinis, nelabai išverčiamas terminas, bet jo esmė paprasta – tokie romanai dar vadinami knygų klubų romanais, nes dažnai būtent jie yra skaitomi ir apkalbami, ypatingai įžymybių bei nuomonių formuotojų, taip pat knygų klubuose. Jie tam parankūs, nes dažnai nagrinėja tuo metu aktualias temas, kelia diskusijoms tinkančius klausimus ir yra parašyti lengvai skaitoma forma. Be to, Rufi Thorpe knygą galima ir patalpinti į žanrinę grožinę literatūrą. Tiesa, šis kūrinys gražiai telpa ir į kito modernaus žanro – kasdienybės gabalėlio (ang. slice of life) – rėmus. Šio populiariausi pavyzdžiai pasižymi tuo, jog dėmesį sutelkia ne į veiksmą ar laikmetį, bet į prabėgančio, kasdienio gyvenimo grožį, jo akimirkas. Ir čia dinamiška įvykių kaita tėra fone skambanti melodija, nes teksto centre atsiduria pagrindinė veikėja ir gyvenimas, vykstantis būtent čia ir dabar.

Iš pirmo žvilgsnio šis romanas gali klaidingai priminti beviltišką istoriją, sukurtą tam, kad skaitytojas gailėtų ir apverktų pagrindinės veikėjos gyvenimo sunkumus. Pastarųjų tikrai apstu: dvidešimtmetė išmesta iš universiteto, be darbo, be partnerio ar artimų draugų, be pinigų, netrukus susilauks vaiko. Tiek daug negandų, sumestų į krūvą, skaitant turėtų prislėgti. Laimė, visas laikas, kurį praleidau su Rufi Thorpe romanu, nė iš tolo nepriminė blogo sapno. Taip, prastos naujienos knygoje atkeliauja viena po kitos, tačiau norisi toliau sirgti už Margo.

Pagrindinė romano veikėja Margo pastoja neplanuotai ir, nepaisant aplinkinių sprendimų, suvokia, kad nenori išsiskirti su savo kūdikiu. Pasakojimui judant tolyn, skaitytoją lydi nuojauta, kad sunkumai, kurie ištinka Margo buvo, švelniai tariant, išvengiami. Tą, nors neretai ir pavėluotai, supranta ir pati Margo. Nori nenori, tampa vis sunkiau būti jai kritiškam ir panosėje bambėti, kad ši „pati kalta“. Pasakojančio balso tonas bei autorės rašymo stilius čia nepastebimai sužaidžia su mūsų suvokimu, nuginkluodamas irzlų nepasitenkinimo balsą. Jį kaipmat nugali empatija ir rūpestis dėl merginos. Puslapiams bėgant vis pagaudavau save besijaučiantį taip, lyg klausyčiausi artimiausio draugo pasakojimo ir bėdavojimosi prie kavos. Žinoma, už kvailystes kartais norisi pakratyt, bet negi nesijaudinsi kartu su draugu?! Nežinau, kaip jūs, bet pats dar ir kaip sirgau už protagonistę, ypač tada, kai siužetas vis pasisukdavo į kitą pusę. Kartais į gerą, o kartais į blogą. Laimė, į Margo gyvenimą pasibeldžia tie, kuriems ji irgi labai svarbi.

Pavargusi, apimta nevilties, bet vis dar iš paskutiniųjų besistengianti Margo galiausiai ima viską į savo rankas:

„Ji pakėlė telefoną, padėjo, tada vėl pakėlė ir surinko Prakeiksmo numerį. Signalas pypsėjo ir pypsėjo. Kitomis aplinkybėmis nė už ką nepaliktų jam balso žinutės dėl tokių reikalų. Jo vaikai ir žmona žinojo apie Margo, bet jiems nepatiko, jei juodu kalbėdavosi, ir Margo nutuokė, kad Šeri pastoviai šniukštinėja jo telefone. Tačiau Margo neturėjo kantrybės laukti ir nutarė, kad jis veikiausiai Japonijoje, kitaip tariant, saugioje teritorijoje, nepasiekiamoje Šeri.

– Tėti, čia Margo. Atsidūriau keblioje padėtyje. Mane atleido iš darbo. Kambariokės be įspėjimo pasipustė padus, bet aš įsipareigojusi mokėti trijų tūkstančių per mėnesį nuomą. Užpildžiau bedarbystės prašymą, bet gausiu tik tūkstantį du šimtus per mėnesį. Man reikia pagalbos. Na, nemalonu tai sakyti, nes pati prisiviriau košės ir visi bandė mane įspėti. Bet man baisu. Jei galėtum man kuo skubiau atskambinti, aš... Tiesiog aš labai išsigandusi. Tai va. Ką gi. Atleisk, kad negalėjau pasakyti nieko linksmesnio. Myliu tave.“

Kas yra Prakeiksmas ir kodėl jam skambino Margo? Autorė nebijo stebinti ir būtent šitaip pristato pagrindinės veikėjos tėtį! Rufi Thorpe į jau nuo pirmų puslapių spalvingą romaną įveda ir originalų bei kiek juokingą veikėją – buvusį WWE imtynininką, pravarde Prakeiksmas. Ar jis perskambins ir padės pagrindinei veikėjai? O galbūt tai bus tik dar vienas nusivylimas, kurį merginai teks pakelti? Čia jau teks išsiaiškinti, plačiau šydo praskleisti negaliu.

Akibrokštai, nesusipratimai ir nesusikalbėjimai, vis augantis absurdas ir juoką per ašaras (arba kartais po ašarų) keliantys nutikimai Margo gyvenime gali suklaidinti ir sukurti iliuziją, kad šis kūrinys tėra buitiška drama. Vis dėlto problemos su pinigais čia pasakoja istoriją, kuri yra skaudžiai aktuali nemažai daliai jaunų žmonių.

Problemos su pinigais gali skambėti kaip finansinis neraštingumas, bet skaitant Rufi Thorpe romaną tampa akivaizdu, kad ne dėl klaidingų sprendimų kyla bėdos su finansais. Taip, Margo klysta, kartais nepagalvoja prieš pasielgdama ar pasakydama, bet pinigų dalis knygoje atliepia bendrą kartos aktualiją – kartais tiesiog tampa labai sunku išgyventi. Gera matyti, kad rašytoja sąmoningai vengia tiek apverkti jaunų žmonių finansinius iššūkius, tiek juos menkinti. Finansiniai sunkumai čia veikiau tampa absurdiškų ir ne mažiau juokingų kasdienybės situacijų fonu.

Tad Rufi Thorpe romanas „Margo turi bėdų su pinigais“ žada netikėtumais, absurdiškai juokingomis situacijomis ir aktualiomis temomis įkrautą istoriją apie merginą, kuri stengiasi išgyventi nepaisydama jai tenkančių sunkumų. Autorė gailestį keliančių įvykių seką pateikia šmaikščiai ir brutaliai nuoširdžiai.

Skaitytojams, ieškantiems gaivaus, aštraus ir vasariško skaitinio, sensacija tapęs Rufi Thorpe romanas pasirodo pačiu laiku. Leidyklos „Alma littera“ išleista knyga „Margo turi bėdų su pinigais“ (pasikartosiu – į lietuvių kalbą išvertė Augustė Čebelytė) atneša šį tarptautinį hitą, jau spėjusį knygos veikėjus pristatyti ir „Apple TV+“ platformoje transliuojamo serialo žiūrovams.