{"title":"Kelionės po Lietuvą (negrožinė literatūra)","description":"","products":[{"product_id":"gedimino-kraujas-lietuvos-valdovu-gediminaiciu-dinastija-112-vyru-ir-moteru-li-kimai","title":"Gedimino kraujas. Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija: 112 vyrų ir moterų likimai","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eGediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eEimantas Gudas \u003c\/span\u003e– bestselerio „Mėlynas kraujas“ autorius, istorikas, riteris ir visuomenės veikėjas.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eŽilvinė Petrauskaitė\u003c\/span\u003e – žurnalistė, redaktorė, knygų autorė ir bendraautorė.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eButigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eLaikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų!\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eAr tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, Eimantas Gudas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":47616411271507,"sku":"000000000001114248","price":33.18,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/65b1083d1de60.jpg?v=1783121521"},{"product_id":"prarasta-karta","title":"(Pra)Rasta karta","description":"\u003cp\u003e„Aš, krikštyta Lenino spaliukė, Pirmą Komuniją priėmusi pionierė, Sutvirtinimo sakramentą gavusi komjaunuolė, kartą grįžau iš mokyklos ir savo močiutei pasakiau, kad Dievas – tai Leninas, visur ir visame kame... Ši knyga gimusi iš mano LRT televizijoje kurtos laidos „(Pra)Rasta karta“, tai knyga apie mus – ištvėrusius sovietmetį ir nepasilikusius jame. Arba likusius.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eRūta Sinkevičienė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŽurnalistė, LRT televizijos laidų ir filmų autorė ir režisierė.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eSovietmečio dokumentika ir iš archyvų prikeltos unikalios nuotraukos atskleis visus to meto propagandos rakursus – nuo viešos pompastikos, kuklių kasdienybės džiaugsmų iki sovietinės realybės absurdų.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKnygoje savo patirtimis ir prisiminimais dalijasi žinomi žmonės –karta, kurią prarastąja vadiname tik simboliškai.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eKaip mūsų tauta išliko. Kaip išmokome prisitaikyti, maustyti sovietų valdžią, įvairiausiais būdais išgyventi, o kai kurie ir prasigyventi.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e* Vaikai su raktu ant kaklo * Deficito epocha * Odė mėsai ir dešroms * Nomenklatūros periodo parkas * Sovietmečio laidotuvių ypatumai * „Gydytojų lėktuvo“ katastrofa * Nematomi kalėjimai * Eršketas juodųjų ikrų padaže *\u003c\/p\u003e","brand":"Rūta Sinkevičienė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":54803874251127,"sku":"000000000001114578","price":27.77,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/675164724c2b0_f60f929d-2dd8-4eb8-89cf-74bcbb331d85.jpg?v=1783037146"},{"product_id":"ambicingos-ir-itakingos-ryskiausiu-istorines-lietuvos-didikiu-likimai","title":"Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e„Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai“ \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eBestseleriais tapusių knygų „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ autoriai – istorikas \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eEimantas Gudas\u003c\/span\u003e ir žurnalistė \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eŽilvinė Petrauskaitė\u003c\/span\u003e – kviečia į dar vieną kelionę po kilmingųjų pasaulį. Šį kartą jie tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikių ir vėlesnių laikų istorinės Lietuvos aristokračių likimus. Nustebsite, kokie spalvingi ir netikėti jų vingiai!\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eAno meto moterims besąlygiškai buvo pripažįstama vien teisė kurstyti šeimos židinį. Ir tik pačios ambicingiausios aukštuomenės damos pamindavo šias griežtas nuostatas. Reiškėsi kaip gabios dvarų valdytojos, žibėjo vyrų menininkų pasaulyje ar net, radusios būdų apeiti draudimus, paprotines normas ir taisykles, sugebėdavo dalyvauti politikoje. Negalėdamos balsuoti, užimti jokių postų, taigi, neturėdamos jokių svertų, kunigaikštienės, grafienės ir kitos didikės vis tiek siekdavo jų politines pažiūras atitinkančių sprendimų. Ir joms pavykdavo! \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKnygoje aprašomi autentiški 35 kilmingo kraujo moterų gyvenimai, besiskleidžiantys svarbiausių XVI–XX a. Lietuvos istorijos įvykių fone. \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eGal tarp šių didikių atrasite ir savo giminės atstovių?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moteris sukėlė pilietinį karą?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kas buvo garsiausia Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio liudytoja?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kuri mūsų aristokratė buvo išauklėta „nervus“ palikti tarnaitėms?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kurio dvaro šeimininkei likimas nepašykštėjo meilės?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kas buvo populiarių gotikinių ir istorinių romanų karalienė?\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, Eimantas Gudas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":54938454360439,"sku":"000000000001114702","price":34.34,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/67963826d3e6a_170f36a7-e2b8-4218-8305-9af9331cfda4.jpg?v=1783122525"},{"product_id":"kilmes-virsunese","title":"Kilmės viršūnėse","description":"\u003cp\u003eKęsgailos. Amžinieji Žemaitijos seniūnai\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŠemetos. Nemokėję branginti paveldėtų vertybių\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKęsgailos-Zavišos. Išmirusių giminaičių šlovės palytėti\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eGoštautai. Nuo pat pirmo paminėjimo puikavęsi elito viršūnėje\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eGiedraičiai. Kunigaikščiai, senesni už valstybę\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eOginskiai. Nuo Maskvos rankos pasprukę Riurikaičiai\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eIstorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII amžiaus pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis, jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai, administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami, – taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: – Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė į Sandomiro pilį pakeitė Lietuvos istoriją?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kur įtakingų giminaičių turtus padėjo jų taip siekę Šemetos?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Ar žinote, kur Vilniaus katedroje yra Kęsgailų-Zavišų koplyčia?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kuris Goštautas maldaknygės iliustracijose prilygintas Dievui?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Apsidairykite, gal jūsų kaimynai – kunigaikščiai Giedraičiai?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e• Kaip Rietavo ir Plungės dvaruose brolių Oginskių kurtos idilės vos nenugvelbė sukčiai?\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, Eimantas Gudas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56600353341815,"sku":"000000000001114992","price":35.94,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/6968c5b685a5b_4f7416e1-23e1-4195-a245-25567f6bdb2c.jpg?v=1783206783"},{"product_id":"atminties-karai","title":"Atminties karai","description":"\u003cdiv\u003e\n\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eAlgis Bitautas\u003c\/span\u003e – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras. Bestselerio „Mokytojo išpažintis“ bendraautoris.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eKnygoje „Atminties karai“ drąsiai nagrinėjamos neužgijusios XX amžiaus Lietuvos istorijos žaizdos. Autorius kviečia pažvelgti į nepagražintą praeitį – į laikus, kai pasirinkimai tarp išlikimo ir išdavystės, heroizmo ir kolaboravimo buvo skaudžiai neapibrėžti.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eČia keliami klausimai, kurie iki šiol dalija visuomenę:\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Kaip kalbėti apie kai kurių laisvės kovotojų dalyvavimą Holokausto įvykiuose ir kitus sudėtingus moralinius pasirinkimus?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Kodėl vieniems atleidžiame, o kitus amžiams pasmerkiame?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eŠiais laikais Lietuvai priešiškos šalys vykdo ilgalaikę informacinę ir ideologinę istorijos „perrašymo“ politiką, siekdamos keisti visuomenės suvokimą, menkinti nacionalinę savimonę ir kurti alternatyvius naratyvus. Autorius primena, kad informaciniai karai yra amžini, tačiau dabar jie vykdomi pasitelkiant subtilias priemones. \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e„Atminties karai“ – knyga apie kolektyvinės atminties kovas, kai ginčydamiesi dėl praeities sprendžiame, kas esame šiandien. Tai – veidrodis, kuriame atsispindi mūsų istorija ir visuomenės sąžinė.\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eŠioje knygoje talentingas mokytojas, istorikas ir pasakotojas išsikelia ambicingą uždavinį – paliesti negyjančias Lietuvos istorijos žaizdas ir aprašyti istorinėje pilkumoje esančias asmenybes. Algis, kaip jautrus pedagogas, padeda mūsų visuomenei atlikti tuos namų darbus, kurių dėl valios, sąžinės ar žinių stokos neatliekame patys. Ir, svarbiausia, daro tai atskleisdamas naujas perspektyvas ir nebijodamas užduoti moralinių klausimų. Tai reta ir pagarbą kelianti savybė įprastoje viešųjų istorinių diskusijų plokštumoje.\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eFilosofas Paulius Gritėnas\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eKodėl negalime sutarti dėl kai kurių mūsų savivokai svarbių istorinių asmenybių, įvykių, reiškinių ar procesų vertinimo? Kai kurie knygos skaitytojai nuo pat pirmųjų jos puslapių ims nervintis ir ginčytis, taip pat abejoti tiek autoriaus išsakomomis prielaidomis, tiek jas pagrindžiančiais argumentais, tiek ir pateikiamomis išvadomis. Ir tai, mano nuomone, yra gerai. Nes svarbiausias istoriko ir pedagogo uždavinys – gebėjimas užduoti probleminį klausimą, skatinantį leistis į tiesos paieškas.\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eKultūros istorikas Aurimas Švedas\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Algis Bitautas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56633778536823,"sku":"000000000001114651","price":33.6,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/697b6ddea19a9.jpg?v=1783122431"},{"product_id":"didieji-lietuvos-istorijos-mitai","title":"Didieji Lietuvos istorijos mitai","description":"\u003cdiv\u003e\n\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eSimonas Jazavita \u003c\/span\u003e– istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų Lietuvos istorijos ekspertas, Kauno muziejininkas. \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eApie istoriją, kaip ir apie politiką bei krepšinį, kiekvienas Marijos žemėje turi savo nuomonę. Per šeimos šventę užveskite kalbą apie Smetonos Lietuvą, Vytauto Didžiojo karūną arba apie partizanus – vargu ar grįšite prie kalbų apie orą.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eSkaitytojo teismui – keliolika patraukliai suguldytų mitų, neretai klaidinančių net ir giliau istorija besidominčius: nuo senosios Lietuvos istorijos paslapčių iki SSRS okupacijos 1940 metais.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar pagrįstai Vytautas vadinamas Didžiuoju?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar Bonos Sforcos ir Barboros Radvilaitės konfliktas galėjo baigtis žmogžudyste?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija buvo naudinga Lietuvai?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar Rusijos okupacijos metu įvestas spaudos draudimas įkvėpė tautinį judėjimą?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar buvo galima išvengti Abiejų Tautų Respublikos skyrybų?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Ar dabar gyventume kaip Žiemos kare didvyriškai atsilaikiusi Suomija?\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eKurie mitai bus paneigti, o kurie – patvirtinti?\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e„Užaugau su pasakojimais apie Palemono sūnų, įkūrusį mano gimtąjį Kauną, o einant Laisvės alėja pro Vytauto paminklą mama vis sakydavo, kad jis buvęs tikras Lietuvos karalius, tačiau Jogaila su lenkais iš pavydo ir baimės pavogę jo karūną…\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003ePraeitis dažnai virsta pasakojimu, labiau susijusiu su šiandiena ir jos vertybėmis nei su tuo, kas kitados buvo. Tai nėra blogai, jei per mitologizuotą interpretacijų ūką vis dar įžvelgiame švyturius, leidžiančius pažinti praeities faktus, juos vertinti ir suprasti, kaip ir kodėl tie mitai radosi. Simonas savo skaitytojui būtent tokius švyturius ir suteikia – padedančius prasklaidyti praeitį gaubiančius ūkus ir nepasiklysti tarp klaidžių, uolingų krantų.“\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eIstorikė ir rašytoja Kristina Petrauskė\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Simonas Jazavita","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56633786204535,"sku":"000000000001114849","price":27.6,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/697b6da6a97bb.jpg?v=1783122919"},{"product_id":"namai","title":"Namai","description":"\u003cdiv\u003e• Laikinojoje sostinėje –supuvę mediniai šaligatviai\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Butų krizė įsisuka net į Prezidentūrą\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Nuo salono iki virtuvės – kasdienybės atspindžiai\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• „Nematomų“ žmonių – virėjų, tarnaičių, kambarinių – „nematomi“ darbai\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• Namų šeimininkų ir tarnų santykių labirintai \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e• „Aptriušęs provincijos užkampis“ po 20 metų diktuoja madas \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eSkubėdami link tolyje viliojančių horizontų, dažnai nepastebime nebyliai į mus žvelgiančių namų – šimtamečių praeities liudininkų. Nesusimąstome apie juose skambėjusius balsus, apie baldus, sietynus, židinio žarsteklius, vaikų pačiūžas, riešutų spaustukus ir galop – apie su jais susijusius išgyvenimus.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eJuk namai – daugiau nei adresas. Jie pilni prasmių, emocijų, patirčių ir tarpusavio santykių. Pilni gyvenimo.\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eŠi knyga atveria duris į tarpukario Kauno kasdienybę, į namus ir atskirus butus – nuo salono iki tarnaitės kambarėlio. Jos herojai, o kartu ir bendraautoriai, – Kaune gyvenę, namus ir buitį kūrę žmonės, kurie vėliau atmintyje atgaivino daugybę prisiminimų ir dėmesingai aprašė savo santykį su ten prabėgusiais metais. Jų liudijimus organiškai papildo architektūros istorikų tyrimai ir to meto spauda. \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eNamų istorijas dažniausiai jungia meilė – ryšiai, siekiai sukurti ką nors vertinga ir palikti dalelę savęs ateinančioms kartoms. Tikiu, kad iš įvairių šaltinių sudėliotas istorinis, vaizdingas ir kartais emocingas pasakojimas padės pajusti, ką žodis „namai“ reiškė anuomet, ir galbūt leis geriau suprasti, ką jis reiškia mums šiandien.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\n\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eIngrida Jakubavičienė\u003c\/span\u003e – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė. Ji kasdien prisiliečia prie tarpukario istorijų, žmonių likimų ir detalių, kurios kartais iškalbingesnės už sausus faktus. Jos tyrinėjimai virsta mokslinėmis monografijomis, straipsniais bei populiariais istoriniais pasakojimais.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eSvarbiausia autorės tyrinėjimų kryptis – Prezidentas Antanas Smetona ir jo artimiausios aplinkos žmonės. Istorikei įdomūs ne tik „didieji vardai“, ji nuolat domisi ir Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) gyvenimu: politika, kultūra, visuomenės nuotaikomis, o ypač – to meto Kauno kasdienybe. \u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Ingrida Jakubavičienė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56633796985207,"sku":"000000000001115084","price":33.6,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/697b69ce2ee22_cbe6cbdb-9759-45ed-b3d6-cb7c439e12ec.jpg?v=1783206864"}],"url":"https:\/\/almalittera.lt\/collections\/keliones-po-lietuva-negrozine-literatura.oembed","provider":"„Alma littera“","version":"1.0","type":"link"}