{"title":"Kelionės po Lietuvą (grožinė literatūra)","description":"","products":[{"product_id":"apolonija","title":"Apolonija","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eLikimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eJiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŽiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eGina Viliūnė\u003c\/span\u003e (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Gina Viliūnė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":47215522906451,"sku":"000000000001114249","price":16.91,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/6529475e0ffc8_cdd5bb4e-c784-420b-a33f-cdba80272ef0.jpg?v=1783035972"},{"product_id":"isdidumo-kaline","title":"Išdidumo kalinė","description":"\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eNežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\n\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e„Išdidumo kalinė“ \u003c\/span\u003e– antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e„Fata morgana“\u003c\/span\u003e – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eRomano centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos: Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e* ŽYGIMANTAS SENASIS IR ŽYGIMANTAS AUGUSTAS NAUJOJE ŠVIESOJE * ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA * STEPONAS BATORAS IR ONA JOGAILAITĖ * KARALIŠKUOSIUOSE RŪMUOSE BESISUKIOJANTYS BURTININKAI IR ALCHEMIKAI * KOVOS PRIEŠ MASKVĄ BEI VALDOVŲ PAŠONĖJE VYKSTANČIOS INTRIGOS, SĄMOKSLAI, DRAMOS IR IŠDAVYSTĖS *\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003e„Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą? Kaip įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokia kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti? Kartu su romano herojėmis sprendžiant šias egzistencines lygtis, praeitis ir joje gyvenę žmonės tampa mums artimesni, o jų patirtys skatina mąstyti, kas sieja ir skiria mus, skirtingų erdvėlaikių gyventojus.“\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eKultūros istorikas Aurimas Švedas\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003e„Kartais istorijos pačios tave susiranda netikėčiausiose vietose. Pirmą kartą apie Beatą Ostrogiškę išgirdau kopinėdama Aukštųjų Tatrų viršūnėmis. Būtent Beata yra laikoma pirmąja turiste Tatrų kalnuose. Kodėl? Romano skaitytojas sužinos tai knygos pabaigoje. Pradėjusi daugiau domėtis šia asmenybe, aš tarsi siūlų kamuolį ėmiau vynioti mažai kam žinomą istoriją, kurioje nestinga karališkųjų intrigų, išdavysčių, dramos, fatalizmo, o geografija aprėpia ne tik Vengrijos karalystę ir jos kraštus, priklausančius šiandieninei Slovakijai, bet ir Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.“\u003c\/span\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003eSonata Dirsytė\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Sonata Dirsytė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":47616409502035,"sku":"000000000001114166","price":24.79,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/65a7d3d4b1b5c_717f8085-5e3a-4ca6-808a-344b7c075f97.jpg?v=1783206331"},{"product_id":"visos-tavo-spalvos","title":"Visos tavo spalvos","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eTikromis patirtimis paremtas romanas\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eJAUTRI, AISTRINGA, GYVENIMIŠKA ISTORIJA APIE YPATINGĄ VAIKĄ AUGINANČIĄ MOTERĮ. KAIP NEPRARASTI SAVĘS MOTINYSTĖS RUTINOJE IR IŠ NAUJO PATIKĖTI KARTĄ JAU IŠDAVUSIAIS? IR KĄ DARYTI, JEI MEILĖ PASUKA LIKIMĄ NETIKĖTA LINKME?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eMonikos savaitėje yra vos viena diena, kai ji gali nesijausti gyvybiškai reikalinga kitam. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienį perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamasis Adomas praneša vėl vedantis, ir ne bet kada, o per ateinančias Kalėdas – po pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, pakšteli jai į skruostą ir panardina glėbyje. Šypsena nuo buvusio vyro veido akimirksniu dingsta, o Monikai telieka pritarti nekaltam Rimanto melui.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdienėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus moters ir vyro santykių labirintu.“ \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eRAŠYTOJA IRENA BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eIna Les \u003c\/span\u003e– lietuvių autorė ir psichologė, kartu su vyru ir dviem sūnumis jau keletą metų gyvenanti Danijoje. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, rašytoja siekia ne tik prisibelsti į skaitytojų širdį, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eAutorės pirmoji knyga – „Paskutinis pavasaris“\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eLabai moteriškas romanas, tarsi intymumo dienoraštis mamai, kurį skaitydama tylioj vienumoj gali sau leisti prisiminti, kad esi moteris. Autorė taip atvirai, o kartu švelniai keliauja intymumo tema – kaip pokalbyje su artimesne už pačią geriausią draugę – savimi. Tas pokalbis toks būtinas atvirumui, toks jautrus. Manau, daug moterų, perskaičiusios šią istoriją, pasijus dėkingos. Tarp jų – ir aš.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eaktorė Toma Razmislavičiūtė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eKaip atlaikyti? Kaip neišprotėti? Kaip neužmiršti savęs? Įtraukiantis, jautrus romanas, atspindintis gyvenimišką realybę, šeimos jausmų uraganus, galimybes būti laimingiems ir mylimiems.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKotryna Charkova-Makevič, ergoterapeutė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eAutizmas. Gal ir galėtų atrodyti, kad tai lyg pelėsio sluoksnis ant uogienės stiklainio. Nugriebus jį – visa kita „nesugadinta“. Tačiau vaiko negalia yra visos šeimos diagnozė. Ar stiklainyje lieka erdvės meilei? O gal skausmas ir yra brandžios, gilios meilės receptas? Sveikinu autorę, keliančią autizmo pažinimo, gyvenimo pilnatvės šalia negalios klausimus. Tikiu, kad knyga suteiks optimizmo tėvams, auginantiems netipinius vaikus. \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKlementina Gruzdienė, „Pokyčių ambasados“ įkūrėja\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Ina Les","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":49384036860243,"sku":"000000000001114624","price":17.74,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/66d99d633ede9_4ae07563-29ac-48e7-90be-fa96dde7886f.jpg?v=1783037313"},{"product_id":"slanimo-raganos","title":"Slanimo raganos","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eKristina Petrauskė\u003c\/span\u003e – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŠio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Kristina Petrauskė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":54938452361591,"sku":"000000000001114659","price":18.29,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/67926198600c7.jpg?v=1783122449"},{"product_id":"prie-nemuno","title":"Prie Nemuno","description":"\u003cp\u003e„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eViktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eCzesławas Miłoszas\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eNemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eLenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eEliza Orzeszkowa gimė Milkovščyznos dvare, Gardino gubernijoje. Romanistė ir publicistė, moterų problemų kėlėja, emancipantė, prisidėjusi prie 1863 metų sukilimo, slėpusi ir gelbėjusi sukilėlius. Reikšmingiausias jos kūrinys – „Prie Nemuno“, kuriame ji kėlė nacionalinio išsivadavimo idėjas. 1905 m. rašytojos kandidatūra pasiūlyta Nobelio literatūros premijai, ji yra minima šalia žymiausių XIX a. pabaigos ir Romanas „Prie Nemuno“ ne tik atspindi XIX a. pabaigos Lenkijos socialinę ir politinę situaciją, bet ir išlieka svarbus kūrinys lenkų literatūros kanone.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Šaknų neturėjimą Orzeszkowa laikė labai dideliu blogiu. Žmogus turėjo būti įsišaknijęs ne tik savo mažoje bendruomenėje, bet ir istorinėje praeityje.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eCzesławas Miłoszas\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Eliza Orzeszkowa","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55239132086647,"sku":"000000000001114863","price":28.71,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/6825ed13c0d7a_236488e9-9445-4be9-8b49-56847617e1d0.jpg?v=1783206690"},{"product_id":"pjuties-metas","title":"Pjūties metas","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eISTORINIS VEIKSMO ROMANAS SU DETEKTYVO ELEMENTAIS\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eXVIII a. pirmoji pusė, Abiejų Tautų Respublika nualinta karo su Švedija, maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, iš kadaise galingos valstybės liko tik didikų kovų, bajorų intrigų bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone kuriama špagos virtuozo keršytojo Mariaus, paversto žudiku, istorija. Šis jaunas vyras kario talentu sugeba laimėti ir turtingos bajorės širdį, ir dvarus, ir galią.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003ePasirinkęs įdomų istorinį siužetą, jį apgyvendinęs itin spalvingais personažais ir autentika, talentingas pasakotojas meistriškai pina intrigą, o herojaus nuotykiai ir jo paslaptimis apraizgyta praeitis prikausto skaitytoją iki paskutinio puslapio.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŠis romanas lietuvių kino kūrėjus įkvėpė sukurti meninį filmą „Marius“ (1990 m.).\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eKazys Almenas\u003c\/span\u003e – žymus branduolinės inžinerijos specialistas, fizikas, knygų leidėjas, rašytojas, išeivių visuomeninės politinės federacijos „Santara-Šviesa“ narys. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 m. Merilendo universiteto profesorius. Ignalinos AE saugos analizės grupės organizatorius.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Pjūties metas“ parašytas autoriui tebegyvenant JAV, bet romanas buvo išleistas Lietuvoje 1970 m. ir pavadintas „Šienapjūtė“. Po 38 metų pasirodė antrasis romano leidimas pavadinimu „Pjūties metas“.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Kadaise prof. Edvardas Gudavičius apie K. Almeno romaną yra pasakęs: Almenas toje knygoje apie XVIII amžiaus Lietuvą parašė daugiau, nei visi lietuvių istorikai kartu sudėjus.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eProf. Egidijus Aleksandravičius\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Tai vienas iš tų romanų, kuris ne tik mane paskatino rašyti, bet ir pirmiausia pradėti domėtis Lietuvos istorija.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKristina Petrauskė , istorikė, romano „Slanimo raganos“ autorė\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Kazys Almenas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55262769119607,"sku":"000000000001114766","price":24.43,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/68389757345b7.jpg?v=1783122682"},{"product_id":"blogos-manieros","title":"Blogos manieros","description":"\u003cp\u003eNaktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eTrečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eTomas Mylista \u003c\/span\u003esavo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eSuderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003ePATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eAUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Tomas Mylista","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55446939304311,"sku":"000000000001114888","price":24.85,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/6874b40d38142_5d25e36e-cecf-4831-8088-0e3775cc485c.jpg?v=1783122985"},{"product_id":"manuskriptas","title":"Manuskriptas","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eSondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, paslaptimis pulsuojančių istorinių detektyvų „Enigma Orbi“, „Enigma duplex“, „Enigma solvere“ ir „Enigma regum. Tamga“ autorė.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eSlaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eJaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos. \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eNetrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės. \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eĮ ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eSiužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais. \u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Sondra Rankelienė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55492866474359,"sku":"000000000001114918","price":26.01,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/6881ba816f8ca_bc17a384-7f9f-45fc-9080-c8acc5550c77.jpg?v=1783123075"},{"product_id":"nojaus-arkos-dienorastis","title":"Nojaus Arkos dienoraštis","description":"\u003cp\u003eSvaiginanti sielų bendrystė, tirpdanti kartų ribas\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKada nustojome skaičiuoti žvaigždes?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eAr pamenate? Kadaise dienoraščiuose braižėme būsimo pasaulio trajektorijas ir fiksavome vizijas apie tobulą pasaulį, kurį būtinai sukursime! Atrodė, kad esame tiesiog gimę paversti mūsų planetą vieta, kur gera būti! Tai kas nutiko? Kada mes ėmėme skaičiuoti nebe žvaigždes, o tik savo piniginės turinį?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eNojaus Arkos dienoraštis“\u003c\/span\u003e – iš pirmo žvilgsnio paprasta, jaunyste trykštanti ir nuotykių kupina istorija. Baltijos jūros paplūdimyje netikėtai užsimezgusi draugystė tarp vyro ir jaunuolių trijulės, vadovaujamos Nojaus, įtraukia į siautulingą jaunų žmonių pasaulį, jie tampa neišskiriami, o metų skirtumas netenka prasmės. Staiga \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eNojus dingsta.\u003c\/span\u003e Kas vyksta?! Vaikiną būtina surasti! Bet pasibeldus į jo namų duris atsiveria ne jo, o tavo paties paslaptys. Atsakymai glūdi toli, Ararato kalno papėdėje. Bet ką darysi, jeigu paaiškės, kad tas nekaltas \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003esusitikimas paplūdimyje nebuvo atsitiktinis? \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eŠi knyga apie dar tik ateinančią kartą, nemokančią susikurti laužo ar susisiūti suplyšusio rūbo. Apie ją sakoma: nedėkinga, išlepusi ir visko pertekusi, nebežinanti, ko norėti! Ar tikrai? Bet ši karta ir neturi už ką mums dėkoti, juk paliekame jai į šipulius byrantį pasaulį, ir dar reikalaujame dėkingumo. Nesulauksim! \u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eNes jie jau statosi Arką, kurioje mums nėra vietos.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-style: italic;\"\u003eAtsitiktinai rastas „Arkos dienoraštis“ tampa vartais į dingusio jaunuolio sąmonę – keistą, simbolių ir užuominų pripildytą pasaulį, kur realybė maišosi su mistinėmis prasmėmis. Vyras, sekdamas dienoraščio ženklais, įsitraukia į slaptą trijų paauglių pasaulį, kuriame kiekvienas žodis – kaip kodas, daiktas – kaip ženklas, o kiekvienas veiksmas – lyg apeiga. Kas yra Nojus ir ką jis vedasi į savo naująją Arką? Atsakymas priklauso ne nuo įvykių, o nuo to, kiek išdrįsime pažvelgti į savo vidų.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eSakalas Uždavinys, lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Juozas Gaižauskas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55607395221879,"sku":"000000000001115005","price":17.2,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/689b324801cc0_0064152d-3df2-47ba-8e1b-2a04b3aa0f50.jpg?v=1782945661"},{"product_id":"lrezidente","title":"LRezidentė","description":"\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf0\" style=\"font-weight: bold;\"\u003e...tai kada ateis daktaras?\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf0\"\u003e2020-ieji, rugpj\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eYtė\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomyb\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis netrunka knygos heroję pastatyti į vietą \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– ji greit susiduria su medicinos ir socialin\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eės sistemos neteisybe, į kišenes brukamais kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai ne visada paglosto. Lyg to būtų maža \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– po dviej\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi? \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– Daktare, man depresija, duokit man par\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eūkyt.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– Daktare, kaip tai nebus invalidumo?\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– J\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eūs rimtai? Aš jus šitaip gydžiau, šitaip popinau, kad jūs pasveiktumėt, o jūs norit būti invalidu?\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– Paimk, \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003edaktaryte\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e, bent \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003esaldain\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eę\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e, kad mani taip gerai \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003edabojai\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e„Galb\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eūt esate mano kolega ir atpažįstate save, gal esame draugai, gal jūs esate ar būsite mano mokytojas ar susitiksime (o gal jau susitikome) ligoninėje kaip gydytojas ir pacientas. Linkiu nepriimti istorijos asmeniškai, atjausti tą žioplą kažko nežinančią ir bijančią rezidentę Ievą, kartu su ja pasijuokti iš gyvenimo absurdo \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– kaip bandome juoktis i\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eš beveik kasdien užstringančios e. sveikatos.“\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eGintarė \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eAukselė\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eGintarė \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eAukselė\u003c\/span\u003e\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e– gydytoja neurolog\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e„\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003eLRezident\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eė\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e“ autorė, Baltijos jūros gerbėja, kavos snobė. \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eFeisbuke\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003e tinklaraštį pradėjo rašyti kaip \u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf2\"\u003e„Pirm\u003c\/span\u003e\u003cspan class=\"cf1\"\u003eų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga. \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp class=\"pf0\"\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Gintarė Aukselė","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56033474019703,"sku":"000000000001114762","price":19.66,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/68fa376ca8914_ca2372d5-b775-471d-bd7d-f23149511299.jpg?v=1783122678"},{"product_id":"nemeile","title":"Nemeilė","description":"\u003cp\u003eVieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eGarsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais.\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003e„NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eIlona Skujaitė\u003c\/span\u003e – Lietuvos istoriją įsimylėjusi žurnalistė, jos pirmasis istorinis romanas „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę tapo bestseleriu ir buvo apdovanotas literatūrine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija. Naujausioje knygoje autorė tęsia Jogailaičių moterų sagą: čia iš pačios Onos lūpų išgirsime apie tolesnį jos sesers Kotrynos ir jos vaikų likimą.\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"ILONA SKUJAITĖ","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56633779421559,"sku":"000000000001114716","price":27.0,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/697b695805bbf_80909c57-087c-4834-a791-54605b616868.jpg?v=1783206582"},{"product_id":"likimo-upe","title":"Likimo upė. I dalis","description":"\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eAr gali žmogaus gyvenimas grįžti atgal ir pradėti rausti sau vagą iš naujo, kitoje vietoje?\u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e„Romanas yra neprilygstamas realistinio vaizdavimo stiprumu ir įtaiga... Kūrinys paperka tikrumu, dramatizmu, turtinga kalba.“\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eProf. Elena Bukelienė\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\u003cp\u003eKuršėnų krašto ūkininkų šeimoje gimusios Viktorijos likimas nelepino. Nuo mažų dienų padėdama tėvams ji sukosi alinančių darbų verpetuose. Atrodė, kad gyvenimas – tik kieta ranka šeimyną valdančios mamos pavedimai, juodas neišvargstamas vargas, pasninkai ir malda, kviečianti susitaikyti su tuo, ką duoda Dievas. Tačiau net ir didžiausi sunkumai kantrios mergaitės nepalaužė. \u003c\/p\u003e\u003cp\u003eTvirtas sunkaus, bet stabilaus gyvenimo pamatas suaižėjo, kai tėvai nusprendė, kad Viktorijai metas tekėti. Išleista už nepažįstamo, niūraus ir grubaus vyro ji pirmą kartą suabejojo, ar toks ir turi būti gyvenimas. Tačiau XX a. pradžios Lietuvos kaime alternatyvų nebuvo – ir Viktorija, it galingos tėkmės nešama skiedra, lėkė pirmyn akmenuota savo likimo upe. Ar moteris ras jėgų ir drąsos pasukti prieš srovę?\u003c\/p\u003e\u003cp\u003e2003 m. pirmąkart išleisto romano „Likimo upė“ autorius Apolinaras Čepulis gimė 1933 m. Akmenaičių kaime, Kuršėnų rajone, prie Ventos. Kaimo kasdienybė, žmonių vargai ir santykiai jam buvo gerai pažįstami, todėl romane atgyja kaimo žmonių gyvenimo vaizdai, žemaičių krašto koloritas, spalvinga ir autentiška kalba, ryškūs charakteriai, kaimo tradicijos – nuo piršlybų iki laidotuvių. Motinos Viktorijos pasakojimai apie jaunystę, istorinius XX a. įvykius, nuo vaikystės išlikę autoriaus atmintyje ir užrašuose, rado vietą šio sodriu realizmu dvelkiančio, abejingų nepaliekančio romano puslapiuose. \u003c\/p\u003e\u003cp\u003e\u003cspan style=\"font-weight: bold;\"\u003eJaudinančią Viktorijos gyvenimo istoriją galima palyginti su garsiąja lenkų nobelisto  Władysławo Reymonto epopėja „Kaimiečiai“.  \u003c\/span\u003e\u003c\/p\u003e\u003cdiv\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/div\u003e","brand":"Apolinaras Čepulis","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":57042632474999,"sku":"000000000001115138","price":27.0,"currency_code":"EUR","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0552\/9521\/3655\/files\/69e1d9c87fe7a.jpg?v=1783292895"}],"url":"https:\/\/almalittera.lt\/collections\/keliones-po-lietuva-grozine-literatura.oembed","provider":"„Alma littera“","version":"1.0","type":"link"}