aa8c79c69d4611280e950cbcccb7edf5561e8b49_cdb_Susitarimas_p1.jpg

Susitarimas

Jodi Picoult

Jodi Picoult romanas „Susitarimas“ pasakoja apie didelę dviejų šeimų draugystę, pasibaigusią šiurpia tragedija...

Hartų ir Goldų šeimos aštuoniolika metų buvo artimi kaimynai ir dalijosi viskuo: kiniškais valgiais, vaikų vežimu į mokyklą ir net vėjaraupiais. Juos siejo toks stiprus ryšys, kad, rodės, visą gyvenimą praleido drauge. Tiek šių šeimų suaugusieji, tiek vaikai buvo geriausi draugai, tad nieko keisto, jog nuo pat mažų dienų bendraujančių Kriso ir Emilės graži draugystė paauglystėje išaugo į meilę.

Todėl buvo neįtikėtinai sunku patikėti kraupia žinia, pasiekusia jaunuolių tėvus vidury nakties: septyniolikmetė Emilė nušauta, o ginklas priklauso Kriso tėvui.  Pats Krisas policijai bando išaiškinti, kad vienas neiššautas šovinys yra skirtas jam pačiam.

Tačiau jaunuolio pasakojimas apie jų su mylimąja sprendimą drauge nusižudyti, detektyvei kelia abejonių – kažkas vis tik atrodo nutylėta...

Ši byla tyrėjams bus sunkus galvosūkis, o Kriso ir Emilės tėvai kraustysis iš proto, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus. Ar jie iki galo pažino savo vaikus? Ar tikrai niekas neliko nepastebėta?

 

 „Jodi Picoult parašė įspūdingą dviejų šeimų tragediją. Knyga privers žmones susimąstyti, ar gerai jie pažįsta savo vaikus. Labai jaudinantis romanas.“

LUANNE RICE

 

Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė

Kaip ir bet kurioje J. Picoult knygoje, taip ir čia – nagrinėjama itin sudėtinga situacija, verčianti pergalvoti ir perkainoti vertybes.

Knygos anotacija intriguoja: „Ar gerai tėvai pažino savo vaikus?“ Man skaitant kilo klausimas – ar įmanoma juos iki galo pažinti? 

J. Picoult nepaprastai tiksliai atskleidžia, kad paauglio, jaunuolio, stovinčio ant gyvenimo slenksčio, vidinis pasaulis toks sudėtingas, jog vargu ar gali tėvai bent jau įtarti, kas dedasi jo galvoje ir širdyje.

Čia juk aprašytos ne asocialios šeimos, kai tėvams nusispjauti, ką vaikas veikia, ką galvoja, kuo gyvena. Aprašomos šeimos, kuriose dėmesys vaikams yra daugiau nei pakankamas. Man net pačiai pasidarė baisu – auginu dvi dukras, lipančias į paauglystę, o perskaičiusi knygą supratau – nuo nieko žmogus nesi apsaugotas – tai gali nutikti bet kam, aplinkybės gali būti tau nepavaldžios.

Kitas, labai įdomus psichologinis aspektas, kurį aptikau knygoje, – kaip nelaimė ne suartina šeimos narius, o juos tik atitolina, nes kiekvienas su savo skausmu tvarkosi savaip. Kol pats nesusiduri, atrodo, kad iš tiesų tokios nelaimės turėtų sustiprinti šeimą: netekus vieno, kitiems norėsis glaustis arčiau vieni kitų, bet autorė negailestinga ne todėl, kad jai taip norisi, o todėl,  kad taip dažniausiai ir atsitinka. Nelaimė – tarytum žirklės, perkerpančios karolių virvelę, ir visi šeimos nariai pabyra kas sau.

Kaip ir visos Picoult knygos, nagrinėjančios tėvų ir vaikų problemas, taip ir šita – man patiko, nes verčia galvoti, ieškoti priežasčių, įmanomų išeičių ir sustiprina suvokimą, kad gyvenime „happy end'as“ retai įmanomas. 

Dalintis

Leidykla: Alma Littera
ISBN: 9786090101124
Formatas: 24,2x15,5x4
Puslapių skaičius: 448
Leidimo metai: 2011-09-22
Vertėjas: Vilmantas Vilkončius