Jodi Picoult
Jei
negaliu daryti didelių dalykų, darau mažus, bet taip, kad jie būtų svarbūs.
Martinas
Liuteris Kingas
Tikrais išgyvenimais paremta
istorija apie būtinybę rinktis, baimę ir viltį, tolerantiškumą ir elgesio ribas,
kurias susikuriame, veikiami stereotipų. Subtiliai, aštriai įžvelgdama visas
smulkmenas, atskleisdama sudėtingus ir trapius žmonių santykius, Jodi Picoult
paliečia jautrią moralinę temą, kuri įkvėps permąstyti požiūrį į save ir kitus.
Akušerė Ruta Džeferson jau
per dvidešimt metų dirba Konektikuto ligoninėje. Per savo budėjimą Ruta, kaip
įprasta, apžiūri naujagimį, tačiau po kelių minučių išgirsta, kad jai paskirtas
kitas pacientas. Kūdikio tėvai nenori, kad afroamerikietė liestų jų kūdikį.
Ligoninė išpildo jų prašymą, tačiau kitą dieną, kai Ruta viena budi naujagimių
palatoje, vaikutis nustoja kvėpavęs... Ruta turi nuspręsti, ar laikytis slaugytojos
priesaikos, ar paklusti įsakymui laikytis atokiai nuo kūdikio.
Ruta apkaltinama sunkiu
nusikaltimu, kuris iš esmės pakeičia jos gyvenimą. Kenedė Makvori, baltaodė
valstybės skiriama advokatė, imasi šios bylos, bet duoda netikėtą patarimą: jei
teismo salėje užsiminsime apie rasę, bylos nelaimėsime. Kenedė ir Ruta turi
pelnyti viena kitos pasitikėjimą ir suvokti, kad tai, ko jas visą gyvenimą mokė
apie kitus ir save, gali būti neteisinga.
Romane pasakojama iš trijų
veikėjų perspektyvos: akušerės, kūdikio tėvo ir advokatės, kurių supratimas
apie rasę, žmonių skirtumus ir toleranciją skiriasi. Autorė subtiliai pateikia
įžvalgų apie mūsų požiūrį į save ir kitus, jautriai, išmaniai ir atvirai
nagrinėja rasės, privilegijų, rasinių prietarų, teisingumo ir atjautos
klausimus, nepasiūlydama lengvų atsakymų.
