Knygos | Autoriai
Krepšelis
Prekių:0

Dvasių medis

Santa Montefiore

Anglų rašytojos Santa Montefiore romanas „Dvasių medis“ – tai ne tik meilės istorija, bet ir nepaprastai intriguojantis bei spalvingas pasakojimas apie Argentiną.

Kadaise patrakusi jaunutė airė Ana įsimylėjo turtingą aristokratą Paką Solanasą ir paliko gimtąją Airiją – išvyko gyventi į Argentiną. Netrukus susilaukė dviejų sūnų ir dukrelės Sofijos. Mergaitė augo nuostabioje rančoje Argentinos pampose, apsupta kilmingų argentiniečių tradicijų ir vietinių gaučų mistikos. Išpaikintą, įnoringą ir išdidžią Sofiją mylėjo visi. Visi, išskyrus motiną. Argentinoje taip ir nepritapusi ir jausdamasi nelaiminga, ši visada pavydėjo dukrai nerūpestingumo ir gyvenimo džiaugsmo.

Viskas dar labiau komplikuojasi Sofijai užaugus. Įpratusi laiką leisti gausiame pusbrolių būryje, mergina netikėtai vieną jų įsimyli ir sulaukia atsako... Aistringas dukters romanas grasina užtraukti šeimai gėdą. Anos pavydas virsta neapykanta ir Sofija išsiunčiama į Europą. Mergina atskiriama ne tik nuo gimtųjų namų, bet ir nuo šeimos bei mylimojo...

Jaunai moteriai teks pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau ar pavyks jai pamiršti pirmąją meilę?

 

Santa Montefiore puikiai pasakoja istorijas apie meilę ir mirtį romantiškose vietose nepaprastais laikais. Jos aistringi romanai visoje Europoje tapo bestseleriais, ir puikiai suprantu kodėl. Siužetai jausmingi, jautrūs ir sudėtingi, personažai tarsi gyvi, jų meilė susiduria su sunkumais, bet istorijos pakylėja – ir skaitytojas ne tik verkia, bet ir juokiasi.

Plum Sykes, romano „Bergdorfo blondinės“ autorė

 

Papildoma informacija

Dvasių medis Santa Montefiore
  • Puslapių skaičius: 536
  • ISBN: 9786090102114
  • Leidimo metai: 2011-12
  • Išmatavimai: 0x0x0
  • Leidykla: Alma littera
  • Vertėjas: Vilija Vitkūnienė

Pirkite

Knygyno kaina: 15.00 € / 51.79 Lt
Paspaudę mygtuką būsite nukreipti į www.knyguklubas.lt

Susijusios knygos

  • Sodininkas iš Prancūzijos - Santa Montefiore
  • Po Italijos saule - Santa Montefiore
  • Namas prie jūros - Santa Montefiore
  • Prarastos meilės jūra - Santa Montefiore
  • 'Naujojo Hampšyro' viešbutis - John Irving
  • 1000° moteris - Hallgrimur Helgason
  • 12 dydis – nestora - Meg Cabot
  • 4 % šlovės - Deborah Schoeneman
  • 42 - Anrie Bordeaux
  • Adrianas Moulas ir masinio naikinimo ginklai - Sue Townsend

Lankytojų atsiliepimai

  • Geriausiai įvertintas atsiliepimas
  • +1 0 Arnoldas 2011-12-28 | 17:32

    Anglų rašytojos Santa Montefiore vardas nėra gerai žinomas Lietuvos skaitytojams, nors vienuolikos romanų autorė jau gerą dešimtmetį savo romantinėmis meilės istorijomis virpina viso pasaulio knygų mylėtojų širdis, mums tai pirmas, bet tikriausiai ne paskutinis susitikimas su šia įdomia ir talentinga kūrėja. Gimusi, augusi bei baigusi mokslus Anglijoje, būdama vos devyniolikos išvyko gyventi į motinos gimtinę Argentiną, kur vienoje rančoje mokė vaikus anglų kalbos. Viešėdama svetur ji pamilo tą kraštą, jo gamtą, žmones bei jų papročius, todėl nenuostabu, kad net keturių jos romanų veiksmas vyksta būten šioje šalyje. Laikas praleistas Argentinoje suformavo ją kaip asmenybę ir tapo jos kūrybinės atskaitos tašku, o autobiografiniai - šeimyniniai elementai užėmė svarią vietą jos pasakojamuose siužetuose. Viešėdama mamos gimtinėje Santa pirmą kartą įsimylėjo ir nuo to laiko Argentina jai tapo magiška vieta. Grįžusi į Angliją Ekseterio universitete studijavo ispanų ir italų kalbas, tačiau visą laiką ilgėjosi Argentinos ir būtent tada nusprendė kada nors aprašyti tai, ką atrado taip toli nuo Anglijos – šiltus, atvirus, tolerantiškus, jausmingus ir kupinus gyvenimo džiaugsmo ten gyvenančius žmones. Taip gimė romanas „Dvasių medis“, didinga ir iškili šeimyninė saga, turtingų ir įtakingų Argentinos žemvaldžių Solanasų giminės istorija, nusidriekusi per kelis dešimtmečius, neramių ir audringų XX a. istorinių įvykių fone. Santa Katalinos rančoje, „nedidelėje ramybės oazėje, toli nuo riaušių ir priespaudos“, turtingo aristokrato argentiniečio Pako Solanaso, ir jo žmonos, neturtingos airės Anos Melodijos O‘Dvajer šeimoje, visų mylima ir globojama auga jų išdidi ir išpaikinta duktė Sofija. Kažkada, labai seniai, Pakas sutiko Aną Londone, ir greitai abipusis susižavėjimas peraugo į gilesnį meilės jausmą nubloškusį jaunutę Aną į tolimąją Argentiną. Tačiau palikusi gimtinę ir ištrūkusi iš rūpestingos tėvų globos po kiek laiko Ana pasijunta vieniša ir nusivylusi gyvenimu, ir vienintelis jai likęs džiaugsmas bei rūpestis dėl kurio verta gyventi – du jos sūnūs. Pavydėdama Sofijai nerūpestingumo ir gyvenimo džiaugsmo bei tėvo ir senelio begalinės meilės, ji sunkiai randa bendrą kalbą su dukra, kuri didesnę laiko dalį leidžia su pusbroliais žaisdama polą bei karstydamasi po susiraizgiusias magiško medžio ombu šakas, kuriam patiki savo paslaptis bei slapčiausius norus. Greitai svajonės išsipildo – jos slaptų aistrų ir dūsavimų objektas, žaidimų draugas Santjagas ją įsimyli, sulaukdamas audringo Sofijos atsako. Yra tik viena bėda - Santis - jos pirmos eilės pusbrolis, tad norėdama išvengti gėdos ir apkalbų šeima skubiai išsiunčia Sofiją į Europą, kur toli nuo mylimojo ji galėtų pradėti gyvenimą iš naujo. Ir tik karšti meilės ir ištikimybės priesakai ištarti po ombu medžiu palengvina mylimųjų išsiskyrimą, jiems dar nežinant, kad praslinks daugybė metų, kol jie vėl galės išvysti vienas kitą. Originalus romano pavadinimas - „Susitiksime po ombu medžiu“ („Meet me under the ombu tree“) ir ombu medis jame užima ne paskutinę vietą. Tai seniausias ir paslaptingiausias medis augantis tik Argentinos ir Urugvajaus pampose, kurio šakose vietiniai indėnai regėdavo dievus, ir kuris šiame romane iškyla kaip nerūpestingos vaikystės, tvirtybės bei slaptų norų ir paslapčių simbolis, tarp „kurio senų šakų glaudžiasi visi vakarykštė dienos atsiminimai ir į rytdieną dedamos viltys“. Romano veiksmas, trumpam nubloškiantis herojus svetur, pagrindinai vyksta Argentinoje, „Dievo žemėje, kur saulė didelė kaip apelsinas, o padangė tokia plati, it paties rojaus atvaizdas“. Su didele meile ir nuoširdumu rašytoja aprašo Argentinos kraštovaizdį bei gamtą, piemenis gaučus, „simbolizuojančius visa kas argentinietiška ir romantiška“, vietines tradicijas ir papročius, neperžengdama grožinei literatūrai būdingų rėmų ir nenukrypdama į nuobodų etnografinį detalumą. Itin svarbus istorinis - socialinis fonas, kuriame vyksta šios šeimyninės draminės peripetijos: nedarbas ir infliacija, nusikalstamumas ir socialiniai neramumai, begalinės represijos ir žmonių dingimai, Folklendų krizė. Visą penkto – aštunto dešimtmečio Argentinos istoriją autorės pateikta su begaliniu nuoširdumu ir kruopštumu, nepamiršdama paminėti ir romantiškos Argentinos prezidento Chuano Perono bei jo legendinės žmonos Evitos meilės istorijos. Tačiau ne gamtos, papročių ar istorinių įvykių aprašymai yra svarbiausi romano autorei. Svarbiausia čia - meilė. „Savo romanais tikiuosi nuplukdyti jus prie saulėtesnių krantų, bet kartu priminti ir visa, kas nuostabu yra šalia. Mano knygos – tai pirmiausia meilės istorijos, nes už viską svarbiausia man yra meilė. Tikiuosi, kad skaitydami jas juoksitės ne mažiau, nei verksite, o svarbiausia – valandėlei užsimiršite“, teigia autorė. Norėdama padėti skaitytojams nepasiklysti gausiame Solanasų giminės būryje, knygos pradžioje rašytoja patalpino geneologinį šios šeimos medį, padėsiantį geriau orientuotis skaitant šią knygą. Romanas skirtas Santos Montefiore vyrui, rašytojui istorikui Simonui Sebagui, kurio patarimas - rašyti iš širdies, be jokio išankstinio apskaičiavimo, vadovaujantis savo vidine nuojauta, netgi jei tektų rašyti tik „į stalčių“ - padarė tai, kad rašydama šią knygą ji jautė didelį dvasinį pakylėjimą, kuris savaime persidavė ir skaitytojams. Tai romantiška ir jausminga istorija apie uždraustą meilę ir atlaidumą, įtraukianti tarsi svaiginantis argentinietiškas tango į nenuspėjamą dramatiškų įvykių sūkurį su nežabotomis aistromis ir netikėta atomazga, priversianti jus trumpam pamiršti niūrią kasdienybę ir sugrąžinsianti jus į nerūpestingą vaikystę, kai gyvenimas atrodė kaip niekada nesibaigsianti pasaka, kurios mes taip pasigendame užaugę.

  • Kiti atsiliepimai
  • 0 0 Marytė 2015-12-08 | 17:02

    Ši knyga jos man pirmoji perskaityta. Patiko. Bandysiu gauti bibliotekoje ir kitas jos knygas

  • +1 0 Arnoldas 2011-12-28 | 17:32

    Anglų rašytojos Santa Montefiore vardas nėra gerai žinomas Lietuvos skaitytojams, nors vienuolikos romanų autorė jau gerą dešimtmetį savo romantinėmis meilės istorijomis virpina viso pasaulio knygų mylėtojų širdis, mums tai pirmas, bet tikriausiai ne paskutinis susitikimas su šia įdomia ir talentinga kūrėja. Gimusi, augusi bei baigusi mokslus Anglijoje, būdama vos devyniolikos išvyko gyventi į motinos gimtinę Argentiną, kur vienoje rančoje mokė vaikus anglų kalbos. Viešėdama svetur ji pamilo tą kraštą, jo gamtą, žmones bei jų papročius, todėl nenuostabu, kad net keturių jos romanų veiksmas vyksta būten šioje šalyje. Laikas praleistas Argentinoje suformavo ją kaip asmenybę ir tapo jos kūrybinės atskaitos tašku, o autobiografiniai - šeimyniniai elementai užėmė svarią vietą jos pasakojamuose siužetuose. Viešėdama mamos gimtinėje Santa pirmą kartą įsimylėjo ir nuo to laiko Argentina jai tapo magiška vieta. Grįžusi į Angliją Ekseterio universitete studijavo ispanų ir italų kalbas, tačiau visą laiką ilgėjosi Argentinos ir būtent tada nusprendė kada nors aprašyti tai, ką atrado taip toli nuo Anglijos – šiltus, atvirus, tolerantiškus, jausmingus ir kupinus gyvenimo džiaugsmo ten gyvenančius žmones. Taip gimė romanas „Dvasių medis“, didinga ir iškili šeimyninė saga, turtingų ir įtakingų Argentinos žemvaldžių Solanasų giminės istorija, nusidriekusi per kelis dešimtmečius, neramių ir audringų XX a. istorinių įvykių fone. Santa Katalinos rančoje, „nedidelėje ramybės oazėje, toli nuo riaušių ir priespaudos“, turtingo aristokrato argentiniečio Pako Solanaso, ir jo žmonos, neturtingos airės Anos Melodijos O‘Dvajer šeimoje, visų mylima ir globojama auga jų išdidi ir išpaikinta duktė Sofija. Kažkada, labai seniai, Pakas sutiko Aną Londone, ir greitai abipusis susižavėjimas peraugo į gilesnį meilės jausmą nubloškusį jaunutę Aną į tolimąją Argentiną. Tačiau palikusi gimtinę ir ištrūkusi iš rūpestingos tėvų globos po kiek laiko Ana pasijunta vieniša ir nusivylusi gyvenimu, ir vienintelis jai likęs džiaugsmas bei rūpestis dėl kurio verta gyventi – du jos sūnūs. Pavydėdama Sofijai nerūpestingumo ir gyvenimo džiaugsmo bei tėvo ir senelio begalinės meilės, ji sunkiai randa bendrą kalbą su dukra, kuri didesnę laiko dalį leidžia su pusbroliais žaisdama polą bei karstydamasi po susiraizgiusias magiško medžio ombu šakas, kuriam patiki savo paslaptis bei slapčiausius norus. Greitai svajonės išsipildo – jos slaptų aistrų ir dūsavimų objektas, žaidimų draugas Santjagas ją įsimyli, sulaukdamas audringo Sofijos atsako. Yra tik viena bėda - Santis - jos pirmos eilės pusbrolis, tad norėdama išvengti gėdos ir apkalbų šeima skubiai išsiunčia Sofiją į Europą, kur toli nuo mylimojo ji galėtų pradėti gyvenimą iš naujo. Ir tik karšti meilės ir ištikimybės priesakai ištarti po ombu medžiu palengvina mylimųjų išsiskyrimą, jiems dar nežinant, kad praslinks daugybė metų, kol jie vėl galės išvysti vienas kitą. Originalus romano pavadinimas - „Susitiksime po ombu medžiu“ („Meet me under the ombu tree“) ir ombu medis jame užima ne paskutinę vietą. Tai seniausias ir paslaptingiausias medis augantis tik Argentinos ir Urugvajaus pampose, kurio šakose vietiniai indėnai regėdavo dievus, ir kuris šiame romane iškyla kaip nerūpestingos vaikystės, tvirtybės bei slaptų norų ir paslapčių simbolis, tarp „kurio senų šakų glaudžiasi visi vakarykštė dienos atsiminimai ir į rytdieną dedamos viltys“. Romano veiksmas, trumpam nubloškiantis herojus svetur, pagrindinai vyksta Argentinoje, „Dievo žemėje, kur saulė didelė kaip apelsinas, o padangė tokia plati, it paties rojaus atvaizdas“. Su didele meile ir nuoširdumu rašytoja aprašo Argentinos kraštovaizdį bei gamtą, piemenis gaučus, „simbolizuojančius visa kas argentinietiška ir romantiška“, vietines tradicijas ir papročius, neperžengdama grožinei literatūrai būdingų rėmų ir nenukrypdama į nuobodų etnografinį detalumą. Itin svarbus istorinis - socialinis fonas, kuriame vyksta šios šeimyninės draminės peripetijos: nedarbas ir infliacija, nusikalstamumas ir socialiniai neramumai, begalinės represijos ir žmonių dingimai, Folklendų krizė. Visą penkto – aštunto dešimtmečio Argentinos istoriją autorės pateikta su begaliniu nuoširdumu ir kruopštumu, nepamiršdama paminėti ir romantiškos Argentinos prezidento Chuano Perono bei jo legendinės žmonos Evitos meilės istorijos. Tačiau ne gamtos, papročių ar istorinių įvykių aprašymai yra svarbiausi romano autorei. Svarbiausia čia - meilė. „Savo romanais tikiuosi nuplukdyti jus prie saulėtesnių krantų, bet kartu priminti ir visa, kas nuostabu yra šalia. Mano knygos – tai pirmiausia meilės istorijos, nes už viską svarbiausia man yra meilė. Tikiuosi, kad skaitydami jas juoksitės ne mažiau, nei verksite, o svarbiausia – valandėlei užsimiršite“, teigia autorė. Norėdama padėti skaitytojams nepasiklysti gausiame Solanasų giminės būryje, knygos pradžioje rašytoja patalpino geneologinį šios šeimos medį, padėsiantį geriau orientuotis skaitant šią knygą. Romanas skirtas Santos Montefiore vyrui, rašytojui istorikui Simonui Sebagui, kurio patarimas - rašyti iš širdies, be jokio išankstinio apskaičiavimo, vadovaujantis savo vidine nuojauta, netgi jei tektų rašyti tik „į stalčių“ - padarė tai, kad rašydama šią knygą ji jautė didelį dvasinį pakylėjimą, kuris savaime persidavė ir skaitytojams. Tai romantiška ir jausminga istorija apie uždraustą meilę ir atlaidumą, įtraukianti tarsi svaiginantis argentinietiškas tango į nenuspėjamą dramatiškų įvykių sūkurį su nežabotomis aistromis ir netikėta atomazga, priversianti jus trumpam pamiršti niūrią kasdienybę ir sugrąžinsianti jus į nerūpestingą vaikystę, kai gyvenimas atrodė kaip niekada nesibaigsianti pasaka, kurios mes taip pasigendame užaugę.

Rašyk savo komentarą