Knygos | Autoriai

Dingusi duktė

Diane Chamberlain

Eva Eliot - sėkmingai dirbanti psichoterapeutė, mylinti žmona ir mama. Tačiau jos laimė sukurta ant savo pačios melo.

Kadaise, būdama jauna ir lengvai pažeidžiama, Sesilė Vilks priėmė nekaltą sprendimą, kuris vieną tamsią naktį įvėlė ją į sąmokslą su neįsivaizduojamomis pasekmėmis. Tąnakt gimdydama mirė gubernatoriaus žmona, o jos kūdikį ryžosi auginti Sesilė...

Po dvidešimt aštuonerių metų aptikti gubernatoriaus žmonos Ženevjevos Rasel palaikai priverčia prisiminti tuos šiurpius įvykius. Žmogžudystės šešėlis krinta ant nekalto vyro.

Sesilė žino, kas įvyko tąnakt. Tačiau papasakodama tiesą ji turėtų prisipažinti šeimai esanti ne ta, kuo dedasi, o tylėdama pasmerktų nekaltą žmogų myriop.

 

„D. Chamberlain romaną „Dingusi duktė“ geriau pradėti skaityti, kai turi laiko (bent jau parą) :) Jį reikia perskaityti vienu kartu, nes jei skaitymą pertrauksi ir užsiimsi kuo kitu, negalėsi nieko daryti – mintyse suksis tik viena: „kas ten toliau“, kaip greičiau sugrįžti namo ir pratęsti skaitymą... Jaudina, sukrečia... Jautru, įtikinama ir paveiku... Sujaudina ir iki ašarų...“

Aktorė Nijolė Narmontaitė

Papildoma informacija

Dingusi duktė Diane Chamberlain
  • Puslapių skaičius: 448
  • ISBN: 9786090100028
  • Leidimo metai: 2011-04
  • Išmatavimai: 0x0x0
  • Leidykla: Alma littera
  • Vertėjas: Regina Šeškuvienė

Susijusios knygos

  • Prieš audrą - Diane Chamberlain
  • Paliktos paslaptys - Diane Chamberlain
  • Pribuvėjos išpažintis - Diane Chamberlain
  • 'Naujojo Hampšyro' viešbutis - John Irving
  • 1000° moteris - Hallgrimur Helgason
  • 12 dydis – nestora - Meg Cabot
  • 4 % šlovės - Deborah Schoeneman
  • 42 - Anrie Bordeaux
  • Adrianas Moulas ir masinio naikinimo ginklai - Sue Townsend
  • Airijos dukros. Deverilų šeimos saga. 2 knyga - Santa Montefiore

Lankytojų atsiliepimai

  • Geriausiai įvertintas atsiliepimas
  • +4 0 Arnoldas 2011-09-02 | 11:22

    Amerikiečių rašytoja Diana Čemberlein (Diane Chamberlain) yra pagrįstai lyginama su kita garsia tautiete, žmogaus sielos užkampių žinove Jodi Picoult, ir sunku būtų tam nepritarti. Abiem autorėm yra būdinga gili žmogaus sielos vidinė analizė, tarpasmeninių santykių problemų narpliojimas, šeimyniniai konfliktai ir jų sprendimo būdai, tėvų – vaikų (dažniausiai paauglių) santykiai su artimaisiais ir juos supančiu aplinkiniu pasauliu. 17-oji autorės knyga „Dingusi duktė“ ( viso rašytoja yra parašiusi 21 romaną) atitinka visus šeimyninės – detektyvinės dramos kanonus. Skaitytojas čia ras visko: ir paprastus, kupinus gyvenimiškos išminties mirštančios nuo vėžio motinos laiškus savo dvylikmetei dukrai, ir pirmąją, apgaulingai naivią šešiolikmetės meilę vyresniam koledžo studentui, panaudojusio ją savo klastingiems nusikalstamiems tikslams pasiekti, ir įtemtą, netradicinį detektyvinį siužetą, verčiantį skaitytoją versti puslapį po puslapio. Pradžioje gal kiek ir stebina jaunosios Sesilės Vilks begalinis naivumas ir pasitikėjimas visiškai nepažįstamais žmonėmis, tačiau kur rast tą išminties ir patarimų aruodą kai tau tik šešiolika, kai augi viena, keisdama vienus globos namus po kitų, kai bet koks meilesnis svetimojo žvilgsnis ar prisilietimas, yra tarsi balzamas vienišai ir išsiilgusiai paprastos žmogiškos šilumos širdžiai. Autorė sukūrė pakankamai įtikinamą jaunos, išsigandusios, abejojančios ir nepasitikinčios savimi merginos portretą, kuris metams bėgant įgauna vis ryškesnius, kupinus pasitikėjimo savimi bruožus. Romane keliami itin aktualūs žmogiškosios būties klausimai. Ar sunku gyventi prisidengus svetimu vardu ir pavarde? Kiek verta tavo laimė sukurta ant savo pačios melo? Ar lengva dėtis ta, kuria iš tiesų nesi ir niekada nebūsi? Kaip gyventi su nuolatiniu melu širdyje ir pakelti sunkią paslapties naštą staiga atsivijusią tave iš praeities? Ir pagrindinis klausimas: ar verta vardan tiesos paaukoti žmogaus, kad ir nusikaltėlio gyvybę, rizikuojant savo ir savo artimųjų ateitimi. Tai kartu ir psichologinis romanas. Autorė ne tik iškelia eilę probleminių situacijų, bet ir pateikia jų sprendimo būdus. Itin svarbu tai, kad autorė išmano apie tai ką rašo. Kaip ir jos herojė Eva Eliot, taip ir Diana Chamberlain realiame gyvenime dirba psichoterapeute, pirmenybę teikdama darbui su paaugliais. Kaip ir jos knygos herojė, taip ir rašytoja kenčia nuo reumatoidinio artrito, dažnai neleidžiančio rašytojai spausdinti klaviatūra, todėl ji naudojasi balso atpažinimo programine įranga, leidžiančia jai surinkti norimą tekstą. Tai šilta, puiki, įtempta, intriguojanti ir jausminga knyga. Perfrazuojant žinomą reklaminį posakį – „puikiai subalansuota moterims, bet tinkama ir vyrams“. Tikėkimės, kad pirmasis autorės romanas lietuvių kalba ras kelią į skaitytojų širdis, ir ateityje mes galėsime džiaugtis ir kitais jos kūriniais, kurie yra tarsi atgaivos šaltinis šiais susvetimėjimo ir dvasinių vertybių stygiaus kupinais laikais.

  • Kiti atsiliepimai
  • 0 0 Palmyra 2012-03-28 | 18:30

    puikus Arnoldo komentaras.

  • +4 0 Arnoldas 2011-09-02 | 11:22

    Amerikiečių rašytoja Diana Čemberlein (Diane Chamberlain) yra pagrįstai lyginama su kita garsia tautiete, žmogaus sielos užkampių žinove Jodi Picoult, ir sunku būtų tam nepritarti. Abiem autorėm yra būdinga gili žmogaus sielos vidinė analizė, tarpasmeninių santykių problemų narpliojimas, šeimyniniai konfliktai ir jų sprendimo būdai, tėvų – vaikų (dažniausiai paauglių) santykiai su artimaisiais ir juos supančiu aplinkiniu pasauliu. 17-oji autorės knyga „Dingusi duktė“ ( viso rašytoja yra parašiusi 21 romaną) atitinka visus šeimyninės – detektyvinės dramos kanonus. Skaitytojas čia ras visko: ir paprastus, kupinus gyvenimiškos išminties mirštančios nuo vėžio motinos laiškus savo dvylikmetei dukrai, ir pirmąją, apgaulingai naivią šešiolikmetės meilę vyresniam koledžo studentui, panaudojusio ją savo klastingiems nusikalstamiems tikslams pasiekti, ir įtemtą, netradicinį detektyvinį siužetą, verčiantį skaitytoją versti puslapį po puslapio. Pradžioje gal kiek ir stebina jaunosios Sesilės Vilks begalinis naivumas ir pasitikėjimas visiškai nepažįstamais žmonėmis, tačiau kur rast tą išminties ir patarimų aruodą kai tau tik šešiolika, kai augi viena, keisdama vienus globos namus po kitų, kai bet koks meilesnis svetimojo žvilgsnis ar prisilietimas, yra tarsi balzamas vienišai ir išsiilgusiai paprastos žmogiškos šilumos širdžiai. Autorė sukūrė pakankamai įtikinamą jaunos, išsigandusios, abejojančios ir nepasitikinčios savimi merginos portretą, kuris metams bėgant įgauna vis ryškesnius, kupinus pasitikėjimo savimi bruožus. Romane keliami itin aktualūs žmogiškosios būties klausimai. Ar sunku gyventi prisidengus svetimu vardu ir pavarde? Kiek verta tavo laimė sukurta ant savo pačios melo? Ar lengva dėtis ta, kuria iš tiesų nesi ir niekada nebūsi? Kaip gyventi su nuolatiniu melu širdyje ir pakelti sunkią paslapties naštą staiga atsivijusią tave iš praeities? Ir pagrindinis klausimas: ar verta vardan tiesos paaukoti žmogaus, kad ir nusikaltėlio gyvybę, rizikuojant savo ir savo artimųjų ateitimi. Tai kartu ir psichologinis romanas. Autorė ne tik iškelia eilę probleminių situacijų, bet ir pateikia jų sprendimo būdus. Itin svarbu tai, kad autorė išmano apie tai ką rašo. Kaip ir jos herojė Eva Eliot, taip ir Diana Chamberlain realiame gyvenime dirba psichoterapeute, pirmenybę teikdama darbui su paaugliais. Kaip ir jos knygos herojė, taip ir rašytoja kenčia nuo reumatoidinio artrito, dažnai neleidžiančio rašytojai spausdinti klaviatūra, todėl ji naudojasi balso atpažinimo programine įranga, leidžiančia jai surinkti norimą tekstą. Tai šilta, puiki, įtempta, intriguojanti ir jausminga knyga. Perfrazuojant žinomą reklaminį posakį – „puikiai subalansuota moterims, bet tinkama ir vyrams“. Tikėkimės, kad pirmasis autorės romanas lietuvių kalba ras kelią į skaitytojų širdis, ir ateityje mes galėsime džiaugtis ir kitais jos kūriniais, kurie yra tarsi atgaivos šaltinis šiais susvetimėjimo ir dvasinių vertybių stygiaus kupinais laikais.

Rašyk savo komentarą